Nežinau gražesnės muzikos nei kačių murkimas...
Sėdi šaltais delnais belsdama į klaviatūrą, o ant pilvo jaukiai įsitaisęs šiltas kamuoliukas. Apkabini. Pakuteni. Nurimsti. Pasiilgau to.
Kažkada jie murkdavo trise. Išėjo. Lieka tuštuma, kažko trūksta. O būdavo drąsu, nes kiekvienas pašalinis garsas atrodė katės. Dabar tai skamba įtariai...
Nemėgimą būti vienai užpildo vaiko juokas. Nors... tos muzikos labai trūksta.
Kitokios muzikos aš neklausau. Kompiuteryje nėra nei vieno muzikinio failo, grotuvo namie neturime, retkarčiais tik nepamirštu įsijungti radiją automobilyje. Dažnai girdžiu – daug prarandi. Ką? Kaip išgirsti ir suprasti, ko tiek metų neturėjai?
Ką tau davė muzika, ko neturiu/nesuprantu/nežinau aš?
xxx
Bagyra išėjo tyliai. Spėjo išmokyti mane atsakomybės jausmo, pamilti kates. Ji davė pradžią suvenyruose, daiktuose, drabužiuose, papuošaluose, interjero elementuose ieškoti katės. 14 metų buvo mano geriausia minkšta draugė.
Pypsė. Baltas sniegas, kuris negali, bet moka girdėti. Po gero pusmečio supratome, kad ji kurčia. Išsiaiškinau, kad šiaip baltos spalvos gyvūnų nebūna, tai genas slenkantis visuomet nuo apačios į viršų (ar kada matėte baltą katiną su juodu pilvuku?) ir galintis pažeisti ausis (negirdi), akis (būna kitokios spalvos), arba baltos spalvos dėmėmis papuošti katinėlio krūtinėlę, pilvuką, letenėles.
Tokių gyvūnėlių negalima veisti, jie negali dalyvauti parodose. O, rodos, visada išgirsta, kai grįžti ir pasitinka, ir maigydama kojytėmis murkia. Kokie nepaprasti garso, virpesių pojūčiai. Negirdėdama savęs ji miauksi labai garsiai, arba kaip tik be garso, tik matai, kad žiobčioja. Jei mano, kad jos negirdime, ji stumdo, mėto daiktus, kad tik atkreiptume dėmesį.
Nebijo važiuoti automobiliu, todėl visur vežamės kartu, bet ko gero nesugebėtų išgyventi gatvėje. Dėl šios priežasties nesivežėme jos kartu gyventi į namą. Žiūrėdamas į ją supranti, kaip turi gyvenime prisitaikyti likimo paženklinti vaikai, žmonės ir kokius stiprius vidinius pojūčius jie turi.
Katytė buvo ta, kurios labiausiai trūko pirmuose tuščiuose mūsų namuose. Parsivežėm. Nesugebėjome sugalvoti padoresnio vardo. Protinga. Mažytė žįsdavo mano naktinius marškinius, neleisdama man miegoti. Šildė mano nėštukės pilvelį. Ir dar kartą pakeitus namus, Katytė pažino lauko/laisvės šauksmą. Vieną vakarą ji negrįžo. Radome netoliese...
Majus. Storulis. Švelnulis. Ir ypatingas... vieną dieną, grįžusi iš darbo radau jį šmirinėjantį mūsų namuose. Vyras padovanojo mano sielai. Tai turėjo būti mano Širduko netekties skausmo gydytojas. Padėjo. Žindė Katytę. Vėliau Jam patiko ir mūsų sūnus, kvepiantis pieneliu, jam patiko žmonės ir jis patiko visiems. Bet savaitę anksčiau, nei Katytė, jis irgi nebesugrįžo namo...
Gatvėje tie, kurie girdėjo, mokėjo puikiai laviruoti, prisiartinti, laiku kniauktelti, vis tiek nemokėjo išlikti. Argi jie tikrai yra stipresni (geresni?) už paženklintus?
xxx
Vis dar dažnai susitinkame su Pypse. Kas kartą klausausi jos kurtaus murkimo... ir mėgaujuosi nepaprasta muzika. Esi girdėjusi? Įsiklausiusi? Taip, mano sūnus yra teisus - sniegas yra iš Pypsių, arba Pypsė yra iš sniego...
Ir kai gerdama arbatą pro langą žiūriu į baltą lauką, man labai norisi pasiklausyti tos stebuklingos muzikos...
Kodėl tau reikalingi augintiniai?
bet as nerasiau kad nemyliu gyvunu o auginu tris laukinukes katytas savo favorites ,ne paslaptis greit atsiras ju prieaugis kad ir kaip gaila butu as tiesiog nesugebesiu ju visu ismaitint
aš neabsoliutinu kačių, man jos patinka nes nuo mažens supa😀 bet kalbu apskritai apie gyvūnus, man atrodo, kad žmogus kuris jų nemyli, skriaudžia tai nemoka ir žmogaus mylėti😀 o tie kurie myli, nebūtinai gi augina😀
mokiniai dažnai pasakoja, kaip pvz tėvai atiduoda jų augintinius, nes pvz išvertė geles, arba ten sofą sudrąskė... bet jei juk gyvūnai, ar rinkosi be atsakomybės, ar ką, o kas už tą neatsakingumą kenčia?;/
oi, nenoriu aš pakliūti į tavo nemėgstamų žmonių ratą 😃 aš tiesiog neauginčiau kačių. o neturim tarkim mes šuns, nes jiems ne butuose gyventi (būtent, todėl kad mes manome, kad tai šunų kankinimas). ateity, jei turėsim ką nors, tai iš smulkesnių gyvūnėlių 😀
o aš žinokit įsidedu radiją į mašiną ir atvažiavusi į tašką, išjungusi variklį žiūriu, o pamiršau įsijungti radiją ir tenka ją jau vėl padėti, ištraukti taip ir nepanaudojus. man pvz muzika groja tarkim tas pats gabalas per tą patį, jau draugai sako užkniso (nu jei kur aplinkoje kitoje) o aš sakau net nepastebėjau, kad kartojasi. man tai lengva nes pvz galiu rpie bet kokios muzikos prisitaikyti tarkim niekada nejunginėju, neperjunginėju, nepriekaištauju, tinka ir Povilaitis ir koks bumčikas, tiesiog manęs niekaip ji neveikia. jei netyčia klausau, niekada žodžių negirdžiu😀 tai nerandu prasmės dainoje, jeigu jos žodžioai labai gražūs (kartą toks vaikinukas bandė man versti žodžius ir sakyti pažiūrėk kokią mintį neišgirsti). tai va. kas keisčiausia, kad lygiai toks pats yra mano vyras😀 Tiesa, šiemet per Kalėdas sūneliui padovanojom mažiukę magnetolą ir nupirkome vieną vaikišką cd dainų😀 tai kartais su tom dainelėm žadinu mažiuką. reikėtų daugiau vaikiškų dainelių dabar 😀
aha, o apie Kitokius, iš tiesų bent jau katytės pojūčiai nerealūs, ji išmoko kitaip prisiprašyti dėmesio, girdi menkiausią virptelėjimą, pradžioj tikrindavom ar girdi- suploji, o ji atsisuka, nu atrodo tikrai girdi... visada priėjęs turi pirmiausia supleventi vėją, na kad atsimerktų, pažintų, tada prieiti, nes kitiap pasiruošus pulti. jei staiga ką padarysi iš kart puolą, kerta, tada pažinusi laižo kur kirto... įsivaizduoju kiek Žmonės viduje turi patyrimo, išgyvenimo, jausmų, savigynos pojūčių, galiausia tos ypatingos meilės. man gražu žiūrėti kaip užsienyje ekskursijose kartu dalyvauja ir Tokie žmonės, kaip jie keliauja, kvėpuoja tais įspūdžiais. Lietuvoje nemačiau pramogaujančių...
labai ačiū, kad sutikote dalintis savo mintimis. Man įdomu buvo skaityti jūsų mintis.
Aš tai nemėgstu žmonių kurie nemėgsta gyvūnų, nesvarbu kokių, bet man atrodo nemylės tavęs žmogus, jei skriaudžia gyvūnus, jei jie jiems kažkokios šiukšlės ir pan. ir dar labai nemėgstu, kurie turi augintinius ir į juos žiūri neatsakingai. Tai va😀
as namie retai klausaus. bet jai pajungu tai butinai tyliai. Tik rami svelni muzika man tinka ... Darbe tai ir issunkdavo
oi, tau tik pritariau dėl klausimo laurai 😃 man toks mat iškilo perskaičius jos komentarą.
visa kita pypsei skirta 😀
dievinu kates. skaičiau taip, tarsi pati būčiau rašiusi 😀 turėjau net tris baltus katinus, vienas iš jų taip pat buvo kurčias. tai supratau irgi gerokai vėliau. ir kniaukdavo jis išties garsiai, labai reikalaudavo dėmesio. buvau studentė, nuomojausi kambarį. vieną dieną išleidus jį pasilakstyti, išėjo į zoologijos sodą (mat prie pat jo tvoros gyvenau) ir negrįžo... kitų dviejų lemtis irgi tragiška, Netekusi trečiojo katino, nusprendžiau , jog užteks tų skausmingų netekčių. Bet dabar, jau praėjus penkeriems metams, vis žvalgausi, ar nepamatysiu kur sau patinkančio gražuolio 😀
ne aš nesakiau , kad ne mėgstu, tiesiog sakau kad ji man nėra būtinybė apseinu be jos namie, mašinoj ir tt dirbti darbe kai groja radija irgi negaliu, mane tiesiog blaško trukdo.....
man toks pat klausimas iškilo 😀
dėl muzikos - pirmą kartą tokį žmogų matau, kuris nemėgtų (nesiklausytų!!) muzikos (na, tos įprastos). MAne asmeniškai muzika labai veikia - patį didžiausią darbingumą gali išmušti nemėgstama muzika, ir atvirkščiai - klausantis ypatingai mėgiamą muziką atrodo atsiveria kažkokios antgamtinės jėgos - galiu tada daug darbų nuveikti. tą patį pastebėjau su vaikais. jie labiau susikaupia, jei paleidi atitinkamą muziką...
o dėl augintinių - kačių nemėgstu, kitų gyvūnėlių, kol kas neturim. kai vaikai paaugs, bus pajėgūs rūpintis jais, tada gal pasiduosiu jų prašymams įsigyti kažkokį gyvūnėlį.
patiko mintis: "Žiūrėdamas į ją supranti, kaip turi gyvenime prisitaikyti likimo paženklinti vaikai, žmonės ir kokius stiprius vidinius pojūčius jie turi." ypač antra dalis šio sakinio...
augini ir neduodi valgyt, tai kaip čia suprast? 😃
Na man muzika kaip oras, be jos nei dienos, visuomet skamba nuotaikai tinkama muzikėlė, muzikas šokis - man neatsiejama, o augintinių namuose nelaikom, nes negalima(dar ne savo namuose), na o vėliau bus matyti, nes pati turėjau ir labai mėlyjau turėtus šunelius ir kates ir jūrų kiaulytes 😀
nesu kaciu gerbeja taciau auginam tris laukinukes katytes 😀rudeni ju bus daugiau 😃 bet sau daviau zodi ju nemaitinsiu
as be muzikos gyventi negaliu: jei neklausau, tai dainuoju, niuniuoju. Man ji tam tikra jausmu israiska, kuri man patinka. Ji suzadina mano jausmus, pagydo, jei liudna, buna kartu kai linksma, prablasko kai nuobodu, nuramina kai neramu! Muzika, man yra graziausias menas. O kai tomis akimirkomis kai noriu tylos, nes juk tyla irgi muzika, man vistiek reikia garso 😀
Labas rytas😀
Katytė irgi turėtu būti paryškinta. nes čia vardas. vienu sykiu auginome jas tris.
Labai idomu buvo skaityti. Tokios gilios mintys, kaip ir Dikuza,skaiciau kaikurios sakinius ne po viena syki. As taip apt katinu nemegstu,bet skaitydama pajutau katinuku meiluma 😀
Labai grazu 😀 Na man katinai nepatinka .. O ypač jų niurkimas
Vėlgi parašyta įdomiai, skaityti turėjau neskubėdama, kai kur sakinį kartoti du kartus 😀 bet labai gražiai išreikštos mintys,
Muzika ir man nelabai reikalinga, neklausau nei namie, nei mašinoj, bet šokti mėgstu, ypač baliukuose 😀