"Meilė gali išdrįst nepasirodyti". Visiems nuoširdžiai JĄ linkiu surasti, prisijaukinti, kad galėtumėte JĄ išgyventi. Jei sunku suprast, perskaitykite taškelius dar ir dar kartą. Ir nepamirškite parašyti pabaigos.
xxx
Ant stalo drybso riešutinėmis akytėmis į ją įsistebeilijusi šokolado plytelė - gyvenimas yra saldus... Toks saldus, kaip jos žalių akių gelmė, kaip maža riesta nosytė, kaip atsikišusios blizgiu paryškintos lūpos ir ilgi šviesūs plaukai. Toks saldus, kaip jos skvarbus žvilgsnis, kurio dažniausiai jie bijodavo.
Pažiūrėdavo, nereikėdavo jokių mirktelėjimų ar trumpų sijonų, atrodė, jie paskęsta, pasimeta, išsigąsta, parklumpa ir įsimyli. Įsimyli ir ji. Neskaudžiai. Paviršutiniškai. Kartais nubraukia ašarą ir vėl įsimyli. Ašara tebuvo silpnumo akimirka, ak... ir vėl viskas iš naujo; arba trupinėlis sąžinės graužaties išraiškos. Ji neverkė dėl nelaimingos meilės, tai jie verkdavo...
Su juo žaliaakė ilgai vakarieniaudavo toje pačioje kavinėje. Jis laikydavo jos ranką. Kartą lūpomis laikė ir jos lūpas. Tai buvo pradžia.
Drugelio sparnai papuošti žalio šilko audiniu. Išmarginti išsiliejusiais guašo taškeliais. Permatoma. Plazdena. Labai plazdena. Jūs nepamatysite, niekada nepamatysite kaip daužėsi sparneliai. Stiklas virpėjo. Drugelis gyvena TIK vieną dieną. Ir tą turi praleisti daužydamasis i stiklą.
Spąstai paspęsti. Sūriomis kojytėmis nubėga ašara. Falling in love. Dar vieną, bet patį tikriausią kartą.
Į didelę jo širdelės saują ji įpylė gerumo ir meilės, laukimo ir ilgesio, svajonių ir laimės. Jis didelę jos širdelę pabarstė švelnumo, pasitikėjimo, įsimylėjimo pabarstukais. įsimylėjimo. įsimylėjimo. pabarstukais. ak...įsimylėjimo.
Koks yra tobulas rytas? Ji neatsiminė, kada taip virpėjo nuo prisilietimo... prisiminė. Priminė.
kava. antklodė. gražūs apatiniai noras. virpuliukai. kvėpavimas. jaudulys. kutenimas. alsavimas. geidulys. troškimas. vilkinimas. išsirietimas. nesustojimas. įkandimas. glostymas. pakartojimas. žvilgsnis.
užsimerkimas.
drugeliai.
Koks yra tobulas vakaras? KISS. melon - raspberry. burbuliukai. plius mieganti katė. Džiazas.
Vis rečiau jie vakarieniaudavo kavinėje. Ne tik toje, bet ir kartu namuose. Jis mieliau rinkosi vyrišką kompaniją. Jis mieliau norėjo pailsėti, visada sakydavo – nieko, tik pavargau. Retai, galiausiai visai nebeskambindavo. Myliu? Juokauji? Aš? Tu man bjauri. O ji ieškodavo dingsčių netikėtai užsukti. Bet jis jos nelaukė. Ji iš pradžių ilgėjosi su isteriškais pasipiktinimais, vėliau nuleidus rankas. Dar vėliau tiesiog iš visos širdies...
Naktis, tipendama dulkėtu sniegu, uždengė visą jos pasaulį. O jai nebuvo baisu, ji juk galėjo užsidegti šviesą! Taip ir gyveno... kurdama savo dirbtinę laimę, svajones, o gal ir meilę...
Nežinia, iš kur atsirado tas smulkus tamsiaplaukis. Puikus automobilis kartu juos vežė į Palangą, mokėjo paguosti, pažiūrėti į akis ir nebijoti to kerinčio žvilgsnio. Ji kartais juokėsi, kartais verkė. Verkė iš skausmo. Rodos, už tuos visus sąžinės nuklydimus. Tą kartą ji pati liko įskaudinta. Blaškėsi.
Norėjo prisiliesti ir kartu vaidinti nepasiekiamą, norėjo kovoti, o kartu to daryti ir nereikėjo, nes šalia buvo ranka, kuri neprašoma laikė jos ranką, kuri uždegė šviesą, neleido pasiklyst, arba kaip tik suklaidino ir paklaidino. Ji klūpojo prie lango, vartė nuotraukų albumus ir šaukė. Šaukė meilės...tik nežinia kurios. Nes meilių būna daug. Kitaip vėliau ji niekada nebebus laiminga. Pametei savo obuolio pusę – nerasi.
Po penkių metu pertraukos tą vasario 14 dieną jos pirmą kartą niekas nepabučiavo… Jis daugiau nebeprašė ir nebekovojo. Juodaplaukis prašė per daug, ir per greit. Liko vienatvė.
Kartais ji žydras drugelis. Tada panaši į svajonę. Skraidanti aukštai aukštai ir nenorinti nutūpti. Kartais ji balta plaštakė, skraidanti skaidriuose lietaus lašeliuose. Kartais tiesiog žalias drugelis. Slepiasi žolėje ir kas kartą bijo būt sumindyta. Kartais sparnai nusidažo geltonai. Saulė jai atrodo žemai. O laimė? Laimė čia pat. Kartais sparneliai būna pilki. Tada lyg tyčia visi bado pirštais šnabždėdami:
koks bjaurus šitas draugelis.
Ko reikia, kad keistųsi spalvos? Turbūt šilumos. Turbūt rankų, kuriose nutūpusi jaustųsi laiminga. Rankų? Kartą nutūpė. tapo ryški. skraidė. ir nebijojo, kad tai paskutinis jos skrydis gyvenime. nes žinojo, kad rytoj vėl nubus plaštake. skris. matys. šypsosis. Kartą jis sugniaužė delnus.
Nepastebėjai, kad juose buvo plaštakė? Ta pati mažytė trapi plaštakė...
Ar tik jai atrodo, kad sparneliai trapūs?
Tai kodėl ji nebegali pakilti. Kodėl atvėręs delnus kas kartą jis randa prilipusią... ji nebepakyla. nebekeičia spalvos. nepajudina sparnų... kodėl nebemato saulės? kodėl nesigaivina rasa, kodėl išnyksta kamino dūmuose, kodėl? kodėl tos rankos jai buvo tokios šiurkščios... o, rodės, švelnesnės už salotines miško samanas, skaistesnės už jos pačios sparnus, jautresnės už ašaras, naivesnės už širdį... Suklydo? ne - ne- ne. vis dar girdisi džiazo muzika. Pabandė dar kartą. Iš visų jėgų pajudinti bent mažyti sparnelio kraštą.
per stipriai, mažuti, suspaudei, per stipriai....
Nebepakilo. Pakils?
O ji taip nori skristi. taip nori... ne bet kur... ne virš jo, o kartu su juo, jo žydrose akyse, jo švelniose rankose, jo aistringame bučinyje... tą kartą jis ištiesė rankas ir šaukė. viliojo.
Ar ji pati kalta, kad nutūpė ne tuose delnuose?
Paklaus širdies, ką ji daro. Tyliai pasibeldė į mažas dureles su stikline rankenėle. Mažulyčiame langelyje suspindo šviesa, pasigirsta tylus krebždėjimas, durelės prasiveria... muzika. rami. šilta. svaiginanti.
galvoja.
nori. ilgisi. laukia. kenčia. svaigsta. nusilenkia. pakyla. nukrenta. geidžia. liečia. atsitraukia. sustoja. pasineria. įkvepia. negali. dūsta. NeGyvena
Muzika nesustoja grojusi. jaučia, kaip pro venas skverbiasi į visa kūną. jau pasiekė ir kojų pirštus. lėtai vėl ir vėl kyla. nesustojamu srautu muzika maišosi po visa kūną – ji laukia, laukia, laukiu, laukia - muzika nesustok. kol turi jėgų grok, prašau, grok. nenutilk. neleisk ir jai sustot. neatimk. tikėjimo. neatimk. vilties. grok. jai reikalinga ta muzika. jai reikalingas tu...
Širdies durelės neužsiveria. įeik kol groja muzika, paskutinį kartą prašau, įeik...nes jos girgždėdamos veriasi...
suspėjo?
xxx
Su meile, Evelina
Specialiai neparašiau pabaigos, nor sji yra. prašiau jūsų parašyti pabaigą, kaip galvojate kas bus toliau.
Bet turbūt ne per įdomu😀) tai ir nebesigilinu į tą pabaigą
Kūrėja iš išrdies esi 😉 Labai patiko, skaitau kaip knygą ir noriu dar 😀
...kaip grazu...