Eiliuotas pasakojimas apie Airido vasarą

Visada stengiamės aptarti praėjusias dienas, kad patirti įspūdžiai kuo ilgiau išliktų vaiko atmintyje. Šį pasakojimą sukūriau, bandydama sutalpinti praėjusios vasaros įspūdžius.

Vaikučiui labai patiko, dabar dažną vakarą vietoj įprastos pasakėlės prašo: "Pasek man tą, kur apie mūsų vasarą". Smagiausia, kad besekant ir Airidas seka kartu su manimi, tai pataisydamas, tai papildydamas, tai prisimindamas, kokį nepaminėtą faktą. Pasakojimas sukurtas sūnaus vardu, į viską žiūrint jo akimis.

Dar neseniai, 

Kas rytą atsikėlęs mamytės klausiau, 

-Kada ateis ta vasarėlė?

Skaičiavom dieneles mes uoliai, 

O šiandien matome, kad vasara kažkur prapuolė.

Prabėgo dienos vasarėlės šuoliais.

Ką veikėm mes, ką matėm mes?

Bandysim prisiminti,

Ir įspūdžiais tais patirtais pasidalinti.

Kokia gi vasara be upių, ežerų, 

Be besimaudančių juose vaikų.

Pakrantėse iškilusių didingų smėlio statinių.

Pristatėm nemažai pilių, 

O brolis iš vandens gelmių,

Prigaudė vakarienei mums žuvų.

Prie Dusios ežero mes pailsėjom,

Vandens dviračiais čia "važinėjom".

Tokie dviračiai dar mano nematyti,

Smagumas plaukioti su jais neapsakytas.

Jų išvaizda visai kaip laivelių, 

Tik darbo nemažai kojelėm. 

O mano trumpos dar kojytės, 

Todėl sėdėjau pas mamytę.

Pastatėm palapinę,

Užkūrę laužą jį kūrenom.

Stebėjom žvaigždeles tamsioj nakty,

Tai kas, kad užmigau mamytės aš glėby.

Aplankėm mes piliakalnį ne vieną.

Ir sužinojau, kad pilys čia anksčiau stovėjo,

Didingi žmonės pro langus jų žiūrėjo.

Vadino kunigaikščiais juos.

Tada nustebęs nubėgau pas mamytę:

-Mamyt, kodėl tie kunigaikščiai jau išnykę?

O vieną kitą pilį, kurios dar tebestovi,

Primindamos istoriją senolių,

Galėjom iš arti mes apžiūrėti,

Į aukštą bokštą teko palypėti.

Anksčiau lydėdavau laivus liūdnu žvilgsniu,

Dabar ir pats sakyti jau galiu:

-Kaip gera plaukti Nemunu su laiveliu.

Grybaut, uogaut nuvykom į miškelį,

Pririnkom grybų į krepšelį.

Nors grybų aš nevalgau,

Grybaut labai smagu,

Ieškoti grybų aš einu kartu su seneliu.

Šią vasarą išmokau aš: pažinti laikrodį,

Riedučiais važinėt, 

skraidinti aitvarus padangėj.

Ir atlikau daugybę dar darbų darbelių,

Išvardint visko čia negalima...

Nors vasara jau baigės

Beliko tik prisiminimai.

Neliūdna, nes žinau:

Kiekvienas metų laikas,

Savaip žavus ir pilnas atradimų.

Plačiau apie konkursą: Sukūriau tau pasakėlę