Mamyčių klubo redakcija gavo mamos Editos Juškevičienės laišką, kuriame ji iš savo patirties nori papasakoti, kaip gyvena vaikučiai Alytaus kūdikių bei valstybiniuose vaikų globos namuose. Auginanti 5 mėnesių ir 1,5 metų vaikučius Edita – viena iš mamų, organizuojančių nuolatines išvykas pas vaikučius, remianti juos ir bendraujanti su jais
Mažiems vaikams Kalėdos dažniausiai yra viena – Kalėdų Senis ir jo dovanos: daug blizgučių, didelis šurmulys, juokas ir dėmesys. Ne išimtis yra ir vaikučiai, kurie gyvena vaikų globos ar kūdikių namuose. Jie nori visko to paties ir dar daugiau. Daug daugiau – meilės ir šilumos, kurios vaikas, augdamas su mamyte ir tėveliu dažniausiai net nepastebi – ji natūrali, tarsi taip ir turi būti.
Keletas Alytaus mamyčių jau tradiciškai šiais metais lankė Alytaus kūdikių ir vaikų globos namų auklėtinius. Jų tikslas – atnešti vaikams ne tik mielų dovanėlių, skanumynų, bet parodyti nuoširdų dėmesį, leisti vaikui nesijausti vienam, apkabinti, pabūti kartu, pažaisti. Juk taip gera kai esi mylimas, kai jauti, kad nesi vienas!
Kūdikių namai
Vizitas į Alytaus kūdikių namus buvo seniai derinamas su vyriausia auklėtoja. Mamytės tarėsi, ko vaikučiams labiausiai reikia, kaip jos gali prisidėti prie bent šiek tiek džiugesnių švenčių mažiesiems. Buvo nuspręsta nešti vitaminus, sauskelnes, megztas kojinytes, liemenytes ir, be abejo, skanumynų.
Daug nuostabių žmonių yra, kurie jungiasi prie tokių akcijų, kurie, jei negali ateiti, pasiūlo prisidėti savo darbu, savo materialine parama. Tiesa, tai yra privatūs asmenys, daugiausiai tiesiog mamos, kurios augina savo vaikučius ir turėdamos šiek tiek laisvo laiko moka išgirsti kitus, moka įsiklausyti ir ištiesti pagalbos ranką.
Tuo tarpu verslininkai dažnai pagaili net obuoliukais pradžiuginti mažylius. Kad ir kaip ten būtų, kiekvienas turi teisę rinktis, kur ir kam leisti savo uždirbtus pinigus ir jo smerkti niekas neketina. Mes esame laisvi spręsti.
O kaip yra su tais mažais žmogučiais, augančiais valdiškuose namuose? Ar jie turi kokių nors teisių? Deja... tai, ką pamatėme Alytaus kūdikių namuose buvo nehumaniška, neteisinga.
Nepatikėsite – grupėje, kur vaikučiai miegojo pietų miegelio, vienas berniukas buvo surištas! Taip, jam buvo surištos kojytės. Į grupę įėjus svečiams, auklėtoja ar šeimininkė (mums neprisistatė) tuoj pat kišo rankas po antklode ir surištas pėdkelnėmis mažylio kojytes puolė atrišinėti. Ji nepuolė atsiprašinėti, nepuolė aiškintis ar teisintis, tiesiog paklausta, kodėl tas vaikelis surištas, atsakė, kad taip yra todėl, kad jis kitaip nemiega.
Ką reiškia kitaip nemiega? Ar tai, kad jis nubunda anksčiau nei kiti vaikai? Ar tai, kad užmiega vėliau? O gal jis tiesiog yra iš tų vaikų, kurie pietų miegoti nenori, o vėliau keliasi ir anksčiau gulasi nakčiai? Juk jei mūsų vaikai nenori miego, nerišame jų!
Juk tie vaikai jau yra nuskriausti – jie negali, susapnavę naktį košmarą, ateiti pas tėvelius į lovą, negali apkabinti mamytės, kai jį duoda jam saldainį, negali šokti tėčiui ant kaklo ir kviesti jį kartu lipdyti senį besmegenį. Ar dėl to jų gyvenimas jau nėra toks, dėl kurio ir mes galėtume pasistengti?
Nepulsiu absoliutinti – ne visos auklėtojos riša vaikus, ne visos mamyčių atneštus šviežius keptus konditerinius grybukus dar svečiams neišėjus puola neštis į virtuvėlę ir juos valgyti. Yra daugybė savo darbą mėgstančių ir mylinčių auklėtojų, kurios atiduoda dalį savęs, kurios globoja net užaugusius vaikučius, kurios yra nuostabios ne tik mamos, darbuotojos-auklėtojos, bet ir draugės, globėjos vaikams.
Jos ateina nušluostyti ašarą suskaudus pilveliui dažnai ne dėl to, kad už tai moka pinigus, o dėl to, kad užjaučia, kad turi širdį. Ir mes visos sakome AČIŪ už tai. Tas darbas yra neįkainojamas.
Vaikų globos namai
Nedaug grupių aplankėme vaikų globos namuose, bet auklėtojos su kuriomis ten susidūrėme jau ne pirmą kartą atrodė tokios, kokių reikia – kartais šiek tiek griežtos, globėjiškos, švelnios. Suprantu, kad tokį darbą dirbant reikia ne tik šiaip kantrybės, reikia geležinės kantrybės ir dar daugiau.
Auklėtojų Aušros Venckuvienės ir Žydrės Velipolskienės kūrybiškumas įkvėptų ne vieną. Ne mažiau svarbus turbūt ir muzikos mokytojos indėlis – vaikai švietė dainuodami ir šokdami kartu su mokytoja Irena Levendauskiene.
{pic:1}
Vaikų globos namų auklėtiniai džiaugiasi dovanėlėmis.
{pic:2}
Vaikučiai su savo auklėtoja Aušra Venckuviene.
Šiuo straipsniu noriu padėkoti visoms aktyvioms moterims, kurios ieško, randa laiko, lėšų ir noro pasidalinti savo meile su nuskriaustais vaikučiais. Taip pat noriu atkreipti žiniasklaidos, kūdikių namų vadovybės ir tų valstybinių institucijų, kuriems ši įstaiga pavaldi, dėmesį.
Būkime geresni ir pakantesni!
Mama Edita
😀
grazu balsiuka
Baisu,buvom mes ir vaiku namuose,Viesvilej ir Pajuryje...Padejom kuo galejom😀
Mielas svety, mes globojam tuos aikucius ne tik per Kaledas.eja, tik per Kaledas pamatem ju surisas kojas...
Taip, lengviausia pasakyti, kai toj srity nieko neišmanai, o tik girdėjai. Nomedos akcija tik reklama, realiai ten viskas kitaip. Mėgstama "pažiūrėti" į pačius mažiausius vaikučius, bet pamirštama, kad globos namuose gyvena ir 13-16 bei 18 m. jaunuoliai, kurie neretai maištauja, reikalauja ne tik dėmesio, bet ir materialinių dalykų.
Skaudu bežiūrint kiek vargšų vaikučių nepatirs motiniškos meilės, juk viena auklytė negali suteikti visiems mažiulasms tiek iek reikia 😥 . . . Šauni moteris esi Edita, didžiuojuos tokiais žmonėmis 🌷
pagirtina akcija. šaunuolės mamytės. ir labai gaila, kai yra tokių beširdžių auklėtojų...
Manau kaip visada matoma tik tai kas norima matyti ir be reikalo uzsipuolet dirbancia globos namuose. Pati tikrai nedirbu ten, nenoreciau palaikyti vienos ar kitos puses, bet pameginkit patys isivaizduoti save tu vaikuciu vietoj arba kad esate mama "prirista" prie namu, kuria aplanko tik per sventes didelis burys zmoniu, o veliau ima ir pamirsta... net ir del tu ligu iskart sumastytumet apkaltint svecius, o stai dabar nesuprantat aukletoju. O gal uzuot buve tokios piktos imkit vaikelius pagloboti. Ir tikrai tiems vaikams ne gailescio reikia, o zmoniu galinciu isklausyti, priglausti, padeti integruotis i visuomene. Tiesa pati nenueinu i vaiku namus,bet mielai globociau,jei nebijociau, kad gal pas kitus jie butu laimingesni,kad nebusiu vienodai teisinga savo ir globojamam vaikui. Mano didziausia pazintis su tokiais vaikais tai bendravimas jau su suaugusiais vaiku namu aukletiniais, kurie tikrai skiriasi nuo zmoniu, kurie visada turejo tevu parama ☹
O,kad tik sis reportazas atkreiptu demesi tu,kurie gali padeti ir pakeisti sita situacija...
Gaila tų mažiukų, kad neturi kam pasiguosti, prisglausti, kas juos apkabintų paguostų ☹ Nepateisinsiu niekada tų motinų gegučių.
Brangios mamytes, negailekime tu paliktu vaikuciu, kad ir kaip skaudetu sirdeles. Del ju paciu geroves, del to, kad uzauge nesijaustu nepilnaverciais zmonemis. Stenkimes parodyti jiems kuo daugiau silumos ir meiles, bet slepkime gailesti ir sirdgela.
Ne darbuotojai sugalvoja, kad globos namai tarsi zoologijos sodas, bet patys lankytojai ten taip jaučiasi ir kalba apie vaikus tarsi gyvūnus. Globos namų vaikai nuskriausti tiek, kad neturi tėvų, bet kas liečia maistą, saldumynus, tai jie gauna dar net daugiau nei šeimose vaikai. Bet kažkaip ir dabar imta pastebėti, jog patys tėvai atveža paauglius vaikus, nes su jais nesusitvarko, o jūs dirbkit kaip išmanot, tai greičiau eitų pavadinti ne beglobiais tokius vaikus, o pavojingais visuomenei. Jei vienuos globos namuos rišamos kojytės, tai nereiškia, kad visur taip. Atvykę svečiai neretai mėgsta pastebėti kaip "blogai" vaikai gyvena, o kai koks vaikas paprašo "kurva, duok saldainį", tai daugiau ir nekomentuoja toks "svečias".
pries nepilnus devinius metus teko lankytis Panevezio kudikiu namuose. Po to karto negaliu ten prisiversti vel nueiti. Ne del to kad butu aukletojos ne mielos ar varytu, jos tikrai buvo nuostabios ir kiek galedamos globojo vaikiukus(bent jau kiek as maciau per ta trupa laika), ir varyt nieks nevare tik prase kudikeliu neimti ant ranku, nes jiems poto buna labai sunku o ir auklytes 10 vaikuciu(tuo metu ju grupeje buvo tiek) ant ranku nepaims. Negaliu ten sugryzti todel kad neturiu tokiu stipriu nervu ir negaliu matyti tu mazu vaikuciu ir ju akiu, tiesiamu rankyciu paiimti. Dar dabar puikiai prisimenu mergaite kuri gulejo lovyteje ir ziurejo i mane, o atsikelti ir prieiti negalejo nes sirgo cerebraliniu paralyzium(ta kart pirma kart suzinojau apie sia liga) kiek pasakojo auklytes teveliai kurie paliko mergaite gydytojai.... Du palikti dar ligonineje, kito atsisake paaugle ir kiekvienas maziukas su sava istorija. Dar dabar prisiminus kaupiasi asaros... Negaliu sitos neteisybes matyti per daug paciai psichologiskai paveikia... Stai del ko negaliu ten gryzti, nors ir labai noreciau ir labai dazani pagalvoju apie tai, bet esu per daug silpna......
Na manau toks poziuris aukletoju tiesiog yra netoleruojamas, vaikai priliginami zoologijos sodui. Kai lanko joms blogai, kai nelanko vel blogai. Juk normalu kad pries sventes lankytoju padaugeja, juk Kaledos kiekvienam vaikuciui atsocijuojasi su dovanomis, saldumynais. Tai tai visi ir nori kazka duoti ir likimo nuskriaustiems vaikuciams. Zinoma geriau butu aukletojai, kad niekas nelankytu ir nematytu ko nereikia, kaip suristu vaikucio kojyciu ir panasiai. Baisu yra jau vien toks poziuris y lankytojus. Noreciau tiketis, kad tokiu auklyciu yra vienetai, o kitos kurios dirba apgauba vaikucius meile, siluma ir globa, kuriu tiems vaikuciams labai reikia.
Dirbu globos namuose. Auklėtojos, kaip sako "tiesiog išvaro iš grupės, vis surasdamos tam pasiteisinimų ...", nes svečiai neretai "užneša" įvairių ligų, ypač patiems mažiausiems. Kas su tuo nesusidūrė, tai lengva kaltinti darbuotojus. Beveik visada po tokių "apsilankymų" vaikai turi sloga ar rimtesnius peršalimus, ne kartą teko pastebėti, jog vaikučiai pradėdavo net viduriuoti. Atrodo, ateina sveiki žmonės, bet visos infekcijos plinta per rankas, o kai tokių "svečių" būna tikrai daug, per diena kokia bent 2-5 ir daugiau, tai reiktų susimąstyti. Ypač, kai infekcijos "užnešamos" visiems globos namų vaikams. Dar norėčiau pabrėžti, kad toks "lankymas" būdingas tik prieš šventes, o vėliau vaikučiai lieka pamiršti, nors labai laukia ... Reiktų tokiems žmonės pastebėti kokia vaikučių būna psichologinė būsena po tokių apsilankymų, juos sunku nuraminti. Globos namų vaikai ne zoologijos sodo gyvūnai, kad ateinu kada noriu ir išeina kada noriu, čia žmonės, kuriems reikia dėmesio daug labiau nei kitiems, o kai tas dėmesys tik "šventinis", tai geriau tegul visai tokie žmonės neina ir vėliau priekaištų nereiškia ... Čia kalbu apskritai.
nu baisu kaip gali vaikuciui surist pedkelnes,kad nemiega nesuprantu tokio dalyko,jug jei tie vaikai neturi teveliu aukles yra siuo metu vaikuciu veidrodis,o tie kurie turi pinigeliu daug,dar daugiau juos uzspaudzia,pavydi ju,o tie kurie turi gera sirdelia labai saunu,kad dar yra tokiu zmoniu kurie nagaili vaikuciams demesio,man gaila tokiu vaikuciu kai pamatau tokius vaikuciu sman sirdi suspaudzia,o jei manau aukles darba pasirinkai,turi but atsidaves siam darbui su vaikuciais.O pati neesu aplankius vaiku globos namu,nes gyvenu Anglijoje,be ateti tikiuosi juos aplankyti ir duoti dalelia tai ka duodu savo vaikuciams.
jo as ir nekarta buvau siuose kudikiu namuose...tai kai kurios aukletojos tiesiog isvaro is grupes,vis surasdamos tam pasiteisinimu...bet va nuejom i zvirbliuku grupe,buvom siltai priimtos ir netgi pakviesos apsilankyti dar...o seip tai gaila vaikuciu.kiekvienas su savo norais istorijom nori buti apkabintas pamyluotas☹ nesuprantu tu mamu kurios palieka.niekada to negaleciau padaryti