Sveiki, norėčiau išgirsti specialisto nuomonę apie dabartinę situaciją namuose.
Mano dukrytei - 2 metai ir septyni mėnesiai. Rodos, dėmesio skiriame tikrai daug, bet pastebėjome, kad ji pradėjo elgtis kiek kitaip, kai grįžo atostogų mano sesuo su šeima (jos dukrytei 5 mėnesiukai). Žinoma, jai buvo pirmas kartas, kai seneliai dėmesį dalino pusiau, nors stengėsi neišskirti nė vienos.
Praėjus kelioms dienoms po grįžimo, dukrytė pradėjo rodyti į sieną ir kreiptis vardu "Tobis", kai pradėjom klausinėti, kaip tobis atrodo, ji paaiškino, kad jis neturi nosytės, bet turi akytes. Kaskart atsisukdama į tam tikro kambario pusę, ji pasisveikindavo su Tobiu ir pašnekėdavo.
Išeidama į lauką, visuomet atsisveikindavo su šuneliu ir tuo pačiu apsisukusi atsisveikindavo su Tobiu ir jam liepdavo eiti iš koridoriaus į kambarį. Kartais net pabučiuodavo sieną, paaiškindama, kad bučiuoja Tobį. Bet visa tai vyksta pas mano mamą namuose. Kai grįžtam į savus namučius, dukrytė paaiškina, kad tobio čia nėra ir kad jis yra pas babą.
Kartą važiuojant poilsiauti prie jūros, ji taip pat parodė, kad mašinoje už jos sėdi tobis.
Kai kada man pasidaro baugu ir nejauku. Nežinau, kaip reaguoti, paaiškinti vaikui, kad nėra jokio Tobio ar tiesiog leisti toliau vaikui bendrauti su nematomu draugu.
P.S. Prieš kelis mėnesius mirė mano močiutė, kuri labai mylejo mano dukrytę.
Labai laukiu atsakymo, ačiū.
Sunerimusi mama Jolita
Kol pakonsultuos psichologė, padiskutuokite ir pasidalinkite patirtimi.
tai vat as kazkaip tikiu taip pat kitu pasauliu ir esu daug skaiciusi apie tai,jog vaikai iki 5metu mato dvasias. Tai kazkaip sunerimdavau,juolab,kai nakti dukryte nubudo pas mociute,rodo pirstu i lubas ir verkia. Bet dabar pokolkas jau ramu antra diena, na gal ir praeis 😀
teko susidurti su panašia situacija.. kai Benui buvo gal treji, ketveri jis vis kalbėdavosi su įsivaizduojamu draugu ir vadindavo ji Eriku.. tarp pažįstamu nieko tokiu vardu nėra.. klausdavau, kas jis toks..sakydavo, kad čia jo draugas, nematomas, sakydavo - aš jį matau, bet tu jo tikrai nematysi, bet gali klaust ko nori, jis tau viską pasakys per mane..dar sakydavo, kad jis yra miręs, kaip vaiduoklis, todėl daugiau jo niekas nemato, išskyrus jį.. su tokiu savo "draugu" jis bendravo porą metų..
skaičiau, kad vaikai iki tam tikro amžiaus mato daugiau negu mes..ir kad kai jie pradeda kalbėti, netgi reiktų jų paklausinėti apie anapusinį ar praeitą gyvenimą..
beje, Benas ilgai bijojo tamsos, iki kokių 7 metų..bet dauguma vaikų bijo tamsos, gal jie tikrai mato daugiau negu mes?
Įdomi situacija, neteko su tuo susidurti...
Na va sesuo isvyko su seima ir pastebejome, kad Tobio jos vaizduoteje nebera, taip antra diena nebeegzistuoja jos isgalvotas draugas. paklausiau net kur tobis, ji pasake kad nera.