Dovanų magija...

Vaikų gimtadienis tai šventė, per kurią norime matyti plačias vaikų šypsenas, žibančias iš džiaugsmo akutes. Ir vienas iš būdų tam pasiekti yra tinkamas dovanos parinkimas. O dovaną parinkti  nėra taip  lengva.
Lengviau savam vaikui, kai žinome jo poreikius, pomėgius, svajones, o kitam vaikučiui tai jau yra nelengva užduotis. Kažkokių ypatingų patarimų kaip tai padaryti duoti negaliu, nes kiekviena situacija skirtinga, tiesiog papasakosiu kokiais patarimais rėmėmės ir remiamės ligi šiol.

1 Pasitarti su jubiliato tėvais.
Nebūtina išgirsti konkrečiai ką padovanoti. Tai būtų per daug paprasta. Bet gal sužinosite ar  yra svajonių, kurias galite padėti įgyvendinti. Sužinosit i su kokiais žaislais šiuo metu vaikutis labiausiai mėgsta žaisti, gal kokios nors knygelės ar filmuko herojus šiuo metu dievinamas.
2. Gal jubiliatas jau tokio amžiaus, kai pats gali pasakyti savo slapčiausią svajonę.
3. Jei įmanoma galima pasitarti ir su vienu, ar keliais kitais šventės dalyviais. Labai puiku kai galima susidėti ir nupirkti vieną, bet didesnę, vertingesnę dovaną. Juk turime pripažinti, kad geras ir kokybiškas žaislas nepigus.
4. Šiek tiek atsižvelgti galima ir į šeimos sudėtį. Jei jubiliatas turi sesę ar brolį, ir jie panašaus amžiaus, idealu jei dovanojamas žaislas ar žaidimas tinkamas žaisti dviem.
5. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, nepirkti dovanos į ateitį, žaisti jam norisi čia ir dabar.
6.  Nepirkti dovanos paskubomis, puiku jei turite laiko apgalvoti, subrandinti dovanos idėją.
7. Įdėti į dovaną „dalelę savo širdies“, sušildyti ją. Tai gali būti įpakavimas, apipavidalinimas. Gražu, miela ir šilta, kai dovana neįdėta į paprastą dovanų maišelį, o išradingai supakuota.

8. Sušildo ir gėlės, ar kažkoks kitas akcentas: balionai, puokštė iš vaisių, saldainiukų, galima pasiūti, išlankstyti iš popieriaus gėlytę.
Ir, mano tradicija, jei į gimtadienį einam kartu su vaiku, pasveikinti ir vaikučio mamą, nes ir jai tai labai didelė ir svarbi šventė.

Vienu metu mėgome dovanoti vietoj gėlių štai tokius mažylius, juos laistant vietoj plaukučių želia žolytė.

Vaikučiai mano nebemaži. Kol jie augo buvo visko: labai  patikusių dovanų, o mūsų akimis nepraktiškų, ir  nustumtų į šoną, o mes į jas dėjome daug vilčių ir tikėjomės, kad žais ilgai, ilgai...
Ir galiausiai išmokome įsiklausyti į jų norus. Įsivedėme tokią tradiciją, kad gimtadienio dovaną vaikai išsirenka patys. Prieš tai svajojame, tariamės, apžiūrinėjame žaislus. Tam prireikia ne vienos dienos, ir ne vieno mėnesio. Todėl mes, dovaną pradėdavome rinktis iki gimtadienio likus keliems mėnesiams. Kartais kokią idėją pasiūlydavome patys, o vaikams patikdavo arba ne. Tada vykdavome į parduotuvę ir kartu su vaiku dovaną pirkdavome. Būdavo ir taip, kad svajodavo apie vieną, o parduotuvėje išsirinkdavo kitą. Ir leisdavome tai, juk tai vaiko gimtadienis, ir pinigai skirti dovanai vaikui. Tokią praktiką ėmėme taikyti kai vaikučiai sulaukdavo  4 –ojo  gimtadienio.
Šiuo metu, nors gimtadienis buvo visai neseniai, mažasis vėl turi svajonių keliems metams į priekį.

Nesu nieko prieš pinigines dovanas, priešingai mūsų pažįstamų tarpe tai netgi labai paplitęs dovanos būdas (tik gimtadienių proga) Jei jubiliatas taupo pinigėlius ir nori įsigyti savo svajonių žaislą, kodėl gi neprisidėjus prie to. Ir patikėkit, paaugę vaikučiai netgi labai dažnai taupo , ir nori tas savo santaupas padidinti. Tik reikia sugalvoti kaip žaismingai pateikti tokią dovaną. Idealu jei prie piniginės dovanos būtų pridėta ir mažytė simboliška dovanėlė. Vaikai mėgsta gauti kažką apčiuopiamo.

Kaip pinigėlius esam dovanoję mes?
Meškučiui  siuvome kuprinytę, į ją įdėjome vokelį su pinigėliais ir sveikinimo atviruku,

Dėjome į butelį ritinėlį su palinkėjimais ir pritvirtintais pinigais.

Puokštė Edvino bendraklasei su drugeliais iš 10 lt. banknotų.

Dovanojome rėmelį su „paveikslėliu.

Dovanojome taupyklę  ir pasiuvome maišelį, į kurį sudėjome tam tikrą pinigų sumą monetomis po vieną litą.

Žinojom, kad draugas labai nori pažiūrėti filmą Ledynmetis, tai dovanojom „kvietimą į filmą“ visai šeimai.  Darėme atviruką, ant kurio klijavome pinigus, iškarpytus veikėjus iš šio filmo, ir paaiškinimu kaip turi būti panaudoti pinigai.

Kas tai yra nepraktiška dovana?  Čia tik mūsų suaugusių akimis ji yra nepraktiška, o vaikams tai gali būti pati geriausia ir mylimiausia. Kad ir pliušiniai žaislai. Airidui, savo laiku, tai buvo be galo gera dovana. Nebūtume galėję uždrausti dovanoti tokias dovanas, tai tas pats, kas uždrausti vaikui pasijusti laimingam. Ir, kaip bebūtų keista, ne vienas Airido draugas lygiai taip pat dievino meškiukus.

Labiausiai įsiminusi, paprastutė mūsų vienam draugiukui  parinkta dovanėlė buvo prožektoriukų rinkinys Berniukas nemėgdavo tamsos, nejaukiai jausdavosi net pereidamas  į kitą kambarį, jei koridoriuje nedegdavo šviesa, todėl  ir kilo tokia idėja dovanoti žibintuvėlius (parinkome skirtingų dydžių įvairių šviečiančių dalykėlių, rinkinuke buvo net šviečiantys batų raišteliai). Pataikėme tobulai, ir jubiliatas, ir draugai buvo sužavėti, namuose teko užtraukti užuolaidas, kad tik greičiau sutemtų. Tamsos baimė iškeliavo kartu su pasibaiguse švente...

O kai dovanojome dažus piešti pirštukais, kartu dovanojome ir kelis  didelius lakštus popieriaus, susuktus į rulonus. Irgi buvo įspūdingą, kai svečiau sugulę ant tų lapų, kūrė meno kūrinius...

Labiausiai nevykusios dovanos mažėliui buvo šios. Praktiškai liko naujos, „nesužaistos“.

Puiki dovana, pirkta už sudovanotus pinigėlius.

Ir ši įgyvendinta svajonė buvo nereali dovana.  Taip pat pirkta už vokelyje rastą „sveikinimą“.

Knygos, lavinamieji ir loginiai žaidimai, Lego konstruktoriai  - tai dovanos, kurios Airidui visada patiks.

Linkim, kad dovanos patekusios į jūsų namus būtų magiškos, kad  jas išvyniojus namuose pasklistų džiaugsmo kerai sušildantys ir nudžiuginantys ir didelius, ir mažus.Kad būtų kaip toje dainelėje:
"Šiandien groju ir dainuoju
Aš linksmiausiai už visus.
Gaila gaila,
Kad gimtadienis
Vienas per metus."