Dominyko draugystė su naktiniu puoduku

17. Jun 2011, 00:00

Mūsų sūneliui Dominykui šiuo metu 8 mėnesiai ir 3 d. Su naktiniu puoduku pradėjome draugauti, kai jam buvo truputėlį virš 7 mėn. Kodėl taip pakankamai anksti nusprendėmė su juo susibičiuliauti, paklausite jūs?

Visų pirma - buvau nusiteikusi vaiką sodinti ant puoduko, kai jis pats visiškai pasėdės. Mano nuomone, jei vaikas pats jau pasėdi, kodėl gi neišbandžius sėstis ir atlikti "gamtos reikaliukus" ant naktipuodžio. Man geriausias pavyzdys buvo mano mažoji sesutė, kurią mama sodino nuo 7 mėn. Būdama 1 m. 3 mėn. ji jau pati pasiprašydavo.

Taigi, ilgai nelaukti nusprendžiau ir aš. Visų antra - atėjus vasarai, manau pačiam vaikui daug sveikiau atlikti "šiuos" reikaliukus ne po savimi, o į puoduką. Kuo mažiau bus sauskelnėse nepageidaujamo turinio - tiek lengvo, tiek ir sunkesnio, tuo komfortabiliau jausis mažylis, ypatingai per karščius. Taigi, šios dvi priežastys buvo pagrindinės, kodėl pradėjome taip anksti pratintis prie naktipuodžio.

Pirmasis žingsnis, kurį reikėjo atlikti - nusipirkti patį puoduką! Oi, kiek mes su vaiku apvaikščiojome parduotuvių, kol galiausiai pasiekėme tikslą. Ieškojome paties paprasčiausio, nes nei grojančių, nei dainuojančių puodukų mums nereikia. Gaila, bet tokio neradome, nes apėję savo aplinkines "Maximas" ir "Rimi" parduotuves susidūrėme su "šokančiais dainuojančiais" (kaip aš sakau) arba tik vienos šviesiai rožinės spalvos puodžiukais.

Kitą dieną ėjome kitur, net gi užsukome ir į vaistinę, tačiau nieko nepešėm. Taip ir atėjo metas važiuoti į kaimą atostogauti. O puodžiuko jau verkiant norėjosi! Galiausiai parvažiavę į savo kraštą užsukome į Senukų parduotuvę, kurioje buvo 3 rūšių naktipuodžių, iš kurių reikėjo išsirinkti vieną. Nepatikėsit - teko pirkti rožinės spalvos, nes kiti buvo arba grojantys, kurių aš labai nenorėjau, arba be atramos, kurie nepatogūs vaikui.

Taigi, mes jau Jį turime ir darome savo "didžiuosius reikaliukus" kiekvieną kartą! Kadangi kakulį darome ne kiekvieną dieną (turime bėdelių su viduriukais), todėl nukėlus sūnelį nuo puodžiuko, kaskart apsidžiaugiu ir pagiriu už tai, ką jis padarė! Ir patariu mamytėms, kurių vaikučių užkietėję viduriukai, kuo anksčiau sodinti vaikučius ant puodukų, nes žymiai LENGVIAU ir DAUGIAU vaikučiai padaro ant puoduko nei į sauskelnes! Net pačiai palengvėja atrodo, kai vaikas normaliai gali išsituštinti. Sėdima padėtis šiam reikalui atlikti yra daug patogesnė nei gulima.

Kadangi Dominykas puikiai jaučiasi ant puoduko, todėl su jokiais sunkumais nesusidūrėme. Sėdi, pliaukši sau į kojeles su rankytėmis ir vargo nemato. Atlieka kas priklauso ir baigta! Na kartais dar susiranda kokios nors veiklos besėdėdamas - bando pasiekti stalo koją, susiranda dirželį nuo auto-kėdutės.

Sodiname ant puoduko dažniausiai po ilgo miegelio, arba, kai geria daugiau vandenuko, arbatėlės. Sulaukiame tai, ko laukiame. Na o "didįjį" reikaliuką visuomet sugauname, nes vaikas siunčia "stenėjimo" signalą. Kelios minutėlės ir mes jau susitvarkę! Šiai dienai, pagrindinis tikslas - sugaudyti į puoduką kakučius. Visų sysiukų tikrai nepagausim, nes vaikas dar pakankamai dažnai šlapinasi.

Šiai dienai Dominyko draugystė su puoduku tęsiasi, todėl manau, kad ji dar ilgai nenutruks!