Didžioji šventė artėja!

Artėja mūsų didžioji šventė – vestuvės. Šiandien dar ta diena, kai nedaug reikalų yra, taigi nusprendžiau aprašyti, kaip vyko planavimo procesas.

Kai sužinojau, kad laukiuosi, gana ilgai mastėme, tuoktis ar ne. Bet galų gale nusprendėme, kad reikia tą padaryti ir kuo greičiau, kad pilvukas labai nepadidėtų. Taigi nunešėme pareiškimus.

Norėjome susituokti ir bažnyčioje, nes abu esame iš tikinčiųjų šeimų ir tiesiog norėjom prisiekti mylėti viens kitą prieš Dievą. Tačiau mūsų į bažnyčią nepriima. Reikia kursus lankyti tris mėnesius, o iki mūsų vestuvių buvo likę mažiau nei du mėnesiai. Mes net ir per pažįstamus bandėme susitarti, važiavome į mažyčius miestelius, bet niekas nesutiko mus sutuokti be tų kursų. „Toks vyskupo įsakymas“ – visur girdėjome tokius žodžius. Buvo pikta.

Dar viena problemiška situacija – liudininkai. Niekas nesutiko jais pabūti, nes šiek tiek reikėjo pasiruošti. Muzikantas irgi prašė, kad liudininkai jam padėtų, net medžiagą visą davė. Bet... Liudininkais sutiko pabūti mano krikštamotė su krikštatėviu. Mano krikštamotė pastaruoju metu labai sirguliavo, tai nenorėjau jai užkrauti tokios naštos.

Jų paprašėme pačių paskutinių, griebėmės paskutinio šiaudo. Mano krikšto tėveliai labai geri žmonės, tad sutiko pagelbėti savo dukrelei.

Nenorėjome kelti didelių vestuvių, todėl reikėjo atsirinkti žmones, kuriuos kviesime. Daugelis pyksta,nesupranta, kad mes neturime tiek pinigėlių, kad iškeltume puotą šimtui žmonių. Juk mums dar ir vaikeliui, kuris gims, reiks kraitelį supirkti.

Dar viena problemėlė – mano seneliai išsiskyrę. Mano močiutė turi kitą vyrą. Tai jie štai taip „stumdėsi“ – jei eis senelis, neis močiutė, ir atvirkščiai. Kaip jie nesupranta, kad jų vyriausioji anūkė išteka, noriu, kad jie abu dalyvautų. Tai šį savaitgalį senelis pareiškė, kad neis į vestuves. Taigi dalyvaus močiutė.

Visa kita klostėsi šiek tiek lengviau. Labai daug kuo padeda tėveliai, kadangi jie gyvena kaime, turėsime ir mėsos, ir daržovių. Vis nereikės patiems pirkti.

Dėkui mano sesutei, kuri ėmėsi man nelabai mėgstamo darbo – sodybos puošybos. Man patinka labiau save puošti. O save papuošiau gana kukliai, nes pilvukas jau matosi ir norėjau jį paslėpti, taigi savo svajonių suknelės neteks apsivilkti.

{pic:1}

Taigi, šią savaitę liko pačios mažiausios smulkmenos ir maistas. Bet esu labai patenkinta, greitai būsiu žmona žmogaus, kurį labai myliu.

Būsimoji mamytė Asta Berankytė (astonja)