Dėkui mamai, kad išsaugojo vaikystės daiktus....

Netrukus mano gimtadienis...ta proga į svečius atėjo manęs pasveikinti mano be galo mylima prosenelė Barbora...Kartu mes prisiminėme ne tik jos, bet ir mano vaikystę.

Buvo labai įdomu mamos (taip mūsų prosenelę vadina visi, ne tik mes, bet ir kiti giminaičiai, draugai) klausytis įvairiausių pasakojimų. Ji labai linksma, protinga, judri...myliu ją... Bekalbėdama prisiminiau, kad turiu iš savo vaikystės labai daug įvairiausių daiktų, ir ėmiau kuistis po spintą...nepatikėsite!

Radau ne tik savo pirmąsias lėles, papuošalus, knygas, piešinius, bet ir savo krikštynų suknutę! Ji nuostabi ir man be proto svarbi...pasijutau keistai.. Ta suknutė tokia maža, o aš. jau tokia didelė.

{pic:1}

Esu labai dėkinga savo mamytei, kuri išsaugojo visus šiuos daiktus. Galbūt jums pasirodys keista, bet taip pat radau ir iškritusius savo pirmuosius dantukus. Jie tokie maži...Pamačiusi tuos mažučius dantukus prisiminiau, kaip juos traukiau lauk...Juokas ima...

{pic:2}

Rišau siūlą apie dantį, po to kitą galą prie rankenos, ir sėdėjau prie laukinių durų laukdama, kol jas kas atidarys, bet, deja, kantrybė mano labai maža – pasitelkiau ir reples Bet tai nepadėjo, kol galiausiai netyčia pati rankytėmis paėmiau ir papešiau!

{pic:3}

Taip pat prisiminiau ir bandymą su vienu dantuku – kai pripylusi į stiklinę Coca colos įmečiau dantuką ir skaičiavau dienas, per kiek laiko gėrimas jį sugriauš, man labai nepatiko tas gėrimas... 

{pic:4}

Taip pat turiu didžiulį, raudonos spalvos aplankalą, kurį nuolat papildo mano mamytė...Jame apie mane rašoma viskas nuo pat gimimo....ten yra visi mano piešiniai, eilėraščiai, diplomai, padėkos raštai, dainelės, pirmieji ištarti žodžiai ir kt...

{smallpic:5}

Jei kam įdomu, štai keletas ištraukų iš aplanko:

„Tau, miela dukra. Ankstyvą kovo 19-tosios rytą, tu garsiai visiems pranešei apie savo atsiradimą. 7 val. 35 min. kaip kulka iššovei iš pilvo ir garsiai pradėjai rėkti“.

„1994 10 26 štai kokia tu jau didelė, Doviliute. Jau pradėjai kopti į aštuntą mėnesį, moki rodyti „atia“, makaluoji rankute kaip tik moki, jau ir sėdi pati...“

Mano žodynėlis taip pat buvo nemažas: mamytė – mamatė, tetukas – tektuka, bočius – boš, begėdė – bediali, įpilti pieno – pleple, vaikai – aka, Agnė – Anga, vištos – tiokotioko, Dovydas – Dioda, brolis – boliuka, batai – patiuka...

Eh, neįsivaizduoju savęs tokios mažutės ir šitaip kalbančios...O būtų įdomu sugrįžti į praeitį ir pamatyti save mažytę. Esu labai dėkinga savo tėveliams, kurie turi šitiek informacijos apie mane, mano vaikystę, mano pirmąją dieną mokykloje... Štai kaip aš dainavau dainelę „Du gaideliai“:

Du gadeje du gadeje kūlė,

di jistelės, di jistelės mane mane,

ožys malė, ožka pilė,

o musė mašė, mašė, mašė...

Undė undelia nešė,

saulė lilė, saulė lilė,

mėliuliuka tepė..

Galėčiau rašyti ir rašyti, bet nemanau, kad jums bus įdomu...

Taip pat norėčiau paminėti, kad radau labai seną tetos dovanotą maldų knygelę vaikams... Nesu tikinti labai Dievu, bet ši knyga – kaip mūsų giminės relikvija. Ji buvo išleista 1947 metais, taigi, ši knygelė eina iš kartos į kartą ir yra tikrai gana sena...Joje pilna nuostabiausių vaikiškų maldelių, kurias norėčiau parodyti ir jums – tai mano vaikystės mylimiausia maldelė...

RYTMETINĖ MALDA

Linksmas iš miego pabudau,

Angelai šypsosi visi.

Brangus, Dievuli, dėkui Tau

Už miegą ir už poilsį,

Davei lyg brangią dieną, Dieve Tu.

Aukoju Tavo garbei ją

Ir širdį savo pridedu.

Palaimink mus visus, visus: Mane ir mano tėvelius,

Tėvynę mano ir namus,

Ir visus svetimus kraštus...

Dar kartelį pasikartosiu, esu labai dėkinga savo mamytei ir tėveliui už visus išsaugotus daiktus, piešinius, eilėraščius, nuostabiausią pasaulyje knygutę „Tau miela dukra“, už viską...VISKĄ...Už tai, kad mane užaugino, taip mylėjo, saugojo...AČIŪ nuostabiausiems tėveliams pasaulyje...

Būtų įdomu sužinoti ir apie kitų mamyčių vaikystę, pirmus žodelius, pokštus....

Pridedu mano nuotraukytę, kai buvau 1 metukų ir dabar...

{smallpic:6}

{smallpic:7}

Sėkmės!

Dovilė (doovvile)