Nors už kelių dienų sveikinsime kalendorinį pavasarį, ligų sezonas pačiame įkarštyje. Sveikatos specialistai įspėja, kad daugėja sergančiųjų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, nors žiema jau eina į pabaigą, būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti savo sveikata, nes kai kurie žmonės apie savo sveikatą pagalvoja tik susirgę...
O juk jos už jokius pinigus nenusipirksi. Visų pirma, reikėtų pakeisti gyvenimo būdą – pradėti sveikai maitintis, sportuoti, grūdintis po šaltu dušu, daugiau pabūti gryname ore, judėti, stiprinti savo imuninę sistemą ir nesušalti, juk profilaktika yra pigiau, nei ligos gydymas. Sušalus, pervargus, prastai maitinantis, patiriant daug streso, susidaro laisvieji radikalai, kurie silpnina imunitetą ir susergama.
Peršalimas ar gripas?
Vienas dažniausių sveikatos sutrikimų žiemos sezono metu yra peršalimas. Svarbu atpažinti pirmuosius peršalimo ligų požymius tam, kad atskirtume jį nuo gripo ir laiku pasirinktume tinkamą gydymo būdą bei kreiptumės neatidėliotinos pagalbos į gydymo įstaigą. Peršalimą gali sukelti apie 200 įvairių virusų ir bakterijų.
Daugiausia jis pasireiškia gerklės skausmu, čiauduliu, sloga, gali nežymiai pakilti kūno temperatūra. Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama, nes taip organizmas pats kovoja su infekcija. Šie simptomai trunka ne ilgiau kaip savaitę.
Pasaulyje gripu kasmet serga apie 15 proc. gyventojų. Sezoninį gripą – vieną rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų virusinių ligų, sukelia keletas gripo viruso tipų, kurie gali būti A, B bei C. Ligos sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Vaikai serga gripu 2–3 kartus dažniau nei suaugusieji. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę.
Ilgamečių stebėjimų duomenimis, didžiausia gripo epidemijos tikimybė Lietuvoje yra vasario–kovo mėnesiais. A tipo gripas sukelia didžiausius infekcijų protrūkius ir mirtingumą. B tipo gripas sukelia mažesnius protrūkius, o C tipo gripas dažniausiai pasireiškia kaip sloga. Kiekvienais metais virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių.
Aukšta temperatūra - gripo požymis
Gripui būdinga aukšta temperatūra, kuri dažniausiai pakyla daugiau nei 39 laipsnių, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis, energijos stoka, visų kūno raumenų, sąnarių, akių, galvos skausmas, kamuoja sloga, kosulys, šaltkrėtis, „kaulų laužymas“. Staigi ligos pradžia ir karščiavimas yra vieni iš pagrindinių gripo simptomų.
Žmogus gali užkrėsti kitus sirgdamas ne tik labai sunkia, bet ir lengva, besimptome gripo forma. Ypač didelį pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie išskiria virusus per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbėdami, kosėdami, čiaudėdami). Imlumas gripui yra beveik visuotinis.
Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, o gripo virusų medžiagų apykaitos produktai – organizmo intoksikaciją ir vegetacinės nervų sistemos pažeidimą (ji reguliuoja vidaus organų veiklą). Sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išsiskyrimas bronchuose, susilpnėja organizmo atsparumas.
Prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri gali sukelti kartais net mirtinas komplikacijas – plaučių, širdies raumens, vidurinės ausies, galvos smegenų uždegimus, bronchitą. Silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas ir pagreitinti įvairių lėtinių plaučių, širdies, inkstų ir kitų ligų paūmėjimus.
Kaip išvengti gripo ir ką daryti gripo epidemijos metu?
Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra vakcina. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Tačiau net ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti, nes vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug po 2 savaičių.
Gripo epidemijos metu visuomenės sveikatos specialistai pataria:
1. Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų įvairių sporto renginių ir švenčių metu.
2. Kuo mažiau naudotis visuomeniniu transportu.
3. Nesilankyti turguose, prekybos centruose.
4. Būtina reguliariai plautis rankas. Ypač rankoms plauti tinka skystas antibakterinis muilas. Nusišluostyti rankas patariama vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu.
5. Norint sumažinti įvairių paviršių užterštumą bakterijomis, virusais, reikia naudoti tradicines dezinfekavimo priemones bei drėgnas antibakterines servetėles. Sodą įtrinkite kempinėle ir paviršių nuplaukite karštu vandeniu. Jeigu sodos nepakanka namams tvarkyti, patariama rinktis ekologiškus valiklius.
6. Neliesti veido, akių, nosies, burnos rankomis, nes per akių, nosies, burnos gleivines virusai lengvai patenka į organizmą.
7. Vengti glaudaus kontakto su sergangiu pripu, laikytis saugaus atstumo, vengti lankytis sergančiųjų namuose.
8. Einant į gatvę, parduotuvę ar pasivaikščioti bei darbe patartina nešioti apsauginę kaukę.
9. Rengtis pagal orą, nesėdeti ten, kur traukia skersvėjis.
10. Dažnai vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnu būdu.
Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos inf.
