Dar viena tradicija - Tėčio diena

Mūsų šeimoje tradicijos reiškia labai daug. Pirmiausia, jų reikia laikytis. Visu antra – jos turi būti sugalvotos mūsų, nuoširdžios ir įsimintinos.

Mamos diena, vaikų gynimo diena, šeštadienio rytas, tėčio diena...

Pirmasis birželio sekmadienis mūsų namuose buvo jau nuo pat ryto kitoks. Mama atsikėlusi anksti suruošė pusryčius šeimynai: tėčiui – kava ir sūreliai, o dukrai – buteliukas, perrištas kaspinu – juk jai tądien suėjo 6 mėnesiai.

Jau prieš savaitę šeimos galva pasirinko išvyką į zoologijos sodą. Toks pasirinkimas. Mane nustebino, tačiau juk kuriame tradiciją: po metų kitų ir mažajai bus įdomu.

Ar Jūs įsivaizduojate, ką reiškia nešioti storus kailinius ir „džiaugtis“ +28°C? Štai kaip gyveno Kauno Zoologijos sodo meškos.

Panašiai jautėsi ir kiti gyvūnai. Tiesą pasakius, po pasivaikščiojimo panašiai jautėmės ir mes.

Tad po pietų

Pasukome link Kauno marių regioninio parko į Kadagių slėnį.

Ten mūsų tėtį netikėtai aplankė būrys drugelių.

Kurie atnešė sveikinimo atviruką, papuoštą žaliomis pėdutėmis, kurios simbolizavo padėką už suteiktą gyvybę.

Bei šiokią tokią gėlytę

Mano akyse pasirodė ašaros, kai pagalvojau, kiek laimės suteikėme Jam – vieninteliam mūsų šeimos vyrui. Žmogui, kuris mus globoja, guodžia, apkabina, pabučiuoja. Žmogui, kuris mus pažįsta taip, kaip niekas kitas.

Seneliai ir proseneliai neliko užmiršti. Neliko užmiršti ir kiti pažįstami tėčiai, kurie šiemet pirmą kartą pajuto, ką reiškia būti tėčiu, tėveliu, tėtuku...

P.S. Saulei tądien ir pirmas dantukas prasikalė. Juokėsi Tėtis, kad čia dovana jam.