Pas mus nėra tokių vietų, į kurias mes negalėtume imti vaiko kartu su savimi.  Mes stengiamės kuo daugiau laiko praleisti drauge, nes kartu praleistas laikas - neįkainojama vertybė, nenuperkama už jokius pinigus. 

 Pasivaikščiojimai :

• Pas  mus viskas dažniausiai  vyksta  spontaniškai, tad ir pasivaikščiojimai nėra išimtis. - apsirengėme, išėjom... Jei būname namie, tai vaikas būna kiek galima ilgiau kieme, tuomet važinėjasi dviratuku, supasi supynėmis, piešia kreidelėmis ant trinkelių ar jai palikto sienos fragmento. Jei tik būna laisvesnė minutė ir poreikis kur nors eiti, būtinai veduosi su savimi. Pvz. jei prireikia pieno, mieliau  einame peščiomis, nei važiuojame su mašina (iš namų iki parduotuvės apie 3 kilometrus).  Kiek galima, stengiuosi kuo ilgiau pabūti/pabendrauti su vaiku. Leidžiu ir seneliams, kaimynams, draugams ir pan.  vaiką kur nors vestis, nes vaikui reikalinga bet kokia patirtis.

• Jei  įsitraukiu  su vaikučiu į pasivaikščiojimo malonumą, būtinai  ir aš  aktyviai dalyvauju. Suskambus telefonui, jei būna vaikui nepažystami asmenys, stengiuosi kalbėti minimaliai, o jei pvz. senelis, tuomet  pabendraujame visi. Jei žaidimų aikštelėje būna daugiau vaikų, stengiuosi nedominuoti, o tik nukreipti tam tikra linkme ir tinkamu laiku pasitraukti bei stebėti ir esant reikalui pagelbėti ar sudrausminti. 

• Labai mes mėgstame netolimus pasivaikščiovimus pvz. į artimiausią miškelį, į kurį galima nueiti pėščiomis ar su vaikišku vėžimėliu. Kai vaikas buvo mažas ir turėjo savo „karietą” mes nesvarbu ar žiema ar vasara, ten važiuodavome. Net vaikščiojimų dėka gimė ši pasaka.

   

  Ankstų rytą Birutėlė jau išbudo

   Nuo saulutės žvilgsnio įkyraus.

   Ji jai švietė, dar zuikučius siuntė.

  O mergytė gainiojo ir žaidė…

  Štai ir savo Mamą ji išvydo,

   Jai mamytė šypsos, ji tai pat.

   Apkabina, bučkį padalina.

   Dar vėliau, jau pavalgiusios drauge.

   Rieda, dunda miško takeliu,

   Ten jas sveikina genelis margas,

   Linki gero poilsio ir kelio

   Voveraitė štai po medį laipo,

   Ieško riešuto, konkorėžio gražaus,

   Pažiūrėk, kiek ji jau grybų pridžiovino!

   Nereikės jai žiemą skūstis,

   Kad neranda ji maistelio,

   Nes sniegelis viską paslėpė po antklode stora

   Tolumoj, ten briedis stovi,

   O ragų koks grožis nematytas!

   Ir neveltui girioj išrinktas Karalium!

   O šiek tiek arčiau, nuostabi šernų šeimą,

  Pažiūrėk, štai šių šerniukų - tėtis, o čia jų - mama,

   Ai, kokie jie gražūs, bet labai maži,

   Birutėlė jau ketina bėgti jų paglostyti,

   Bet staiga, grybukai jai pamoja,

   Lekia, bėga ji pas juos…

  O centre jų Baravykas.

   Toks linksmas, nuostabiai grakštus,

  Žavis juo visi…

  Netrukus posėdis sukviečiamas

   Dalyviams pasitarus,

   Jam Grybų suteikta Karaliaus karūna.

   Karaliaus darbą dirba puikiai,

   Nes išmano idealiai.

   Klauso ūmėdės ir musmirės

   Ir dar daugybė grybų visokių…

  Bet štai Birutė jį pamatė,

  Ir jai jis nuostabiai žavus…

  Pagriebia jį už galvelės,

   Palikdama kotelį augti…

  Ir nėr Karaliaus, ir vėl reik posėdį sukviesti…

   

   

Ėimas  į svečius:

• Dukrelė  jau pakankamai didelė, tad ir elgtis manau,kad moka. Esu išmokinusi nieko neatsiklausus neimti, o kad neįnešti svečiuose sumaišties, pas mane rankinuke nuolat yra: popierius (gali būti pvz. bilietukų  baltoji pusė, nebūtinai gražus/švarus lapas) ir kelioninių pieštuku rinkinukas su drožtuku ar kreidelių mini rinkinukas, jei nėra šių priemonių – tinka ir tušinukas. Tad kol vaikas kiekvienam nupiešia po dovaną būna laikas ir į namučius.  Žinoma, neprieštarauju, kad šeimininkai  irgi savo veiklos pasiūlytų

Visuomet vaiką  imamės  į viešas vietas (parduotuves, muziejus, parodas, kavines ir t.t)

Kai buvo mažutė ir pirmą sykelį vaiką prekybos centre aplankė „ožiukai”, tai tėtė „suprato”, kad vaikas pavargęs ir leido pagulėti ant grindų  bei sukūrė konfortabilią aplinką, atnešdamas pagalvėlę. Nuo to laiko vaikas nebūna „pavargęs” ir miegoti ant grindų nėra poreikio. Visuomet vaikui paaiškinu: jei pvz. atsigulsi/atsisėsi  ant grindų- išsitepsi, tai negalėsim su šia suknele eiti  pvz.  į spektaklį, nes reikės plauti., bet vaikui viską leidžiu patirti „savo kailiu”. Aš linkusi manyti, kad  patirtis  yra svarbiau, nei ... šventinė suknelė.

 Tualeto reikaliukus irgi aptardavome iš  anksto, kas maždaug penkiolika minučių paklausdavau ar dar neatsirado poreikis, bei eidavom į tokias erdves, kur ši problema išsprendžiama be streso ir vaikui  nebūtų diskomforto.  Dar mažesnių vaikiuku mamytėms, kurių jau sauskelnyčių nedėvi, patarčiau nešiotis rankinuke išlankstomą kartoninį tualetą, nes aš pastebėjau,kad mano gimtinė dar nėra tiek draugiška vaikiukams, kiek vakarai.  Vakaruose jei vaikui prireikė, tai nesvarbu ar prekybos centras, ar šiaip kokia mini įstaigėlė, ten palydi į savo tualetą.

Savaitgaliniai renginiai:

Savaitgaliai pas mus būna   1-2  mėn. suplanuoti į priekį.  Jei šeštadienį einame į spektaklį , kūrybines dirbtuvėles tai sekmadienis būna aktyvesnis: sporto klubas, maratonas, velomaratonas, baseinas ir pan.

Išeinant  į pasivaikščiojimus, visuomet įsidedame vandenuko (priklausomai nuo metų laiko, būna ar mini termusiukas, ar buteliukas paprasto vandens bei kažko užvalgyti, juk gamtoje ar kitokioje aplinkoje, net nemėgiamas valgis įgauna ohoho kokį nuostabų skonį.

Jei savaitgaliai ilgėlesni, tai vykstame į mini kelionytęe su nakvyne.  Kelionytė gali būti ir į kaimyninę šalį, ir į Lietuvos miestelį. Oi kiek Lietuvoje dar neatrasto  grožio!

Gaila,  kad labai mažai reklamos pvz. Jurbarkas, Ignalina,  Druskininkai tikrai turi kuo pasigirti, bet informacijos tikrai mažai, kol nepapasakoja ten gyvenantys draugai, net nesusimastai, kiek gali visko prarasti. Juk nepaslaptis, kad dažnas mūsų tautietis greičiau pasakys kur koks medis auga Anglijoje, Turkijoje, nei įvardins Lietuvos  lankytinas vietas.

Tad pabaigai noriu apibendrinti ir pasakyti,kad kartais nėra svarbu kur toli vykti, o svarbiau kiek kokybiškai tai atliksime. Gretima pieva gali būti vaikui edukacine prasme daug naudingesnė, nei išvyka į Barseloną. Juk toje pievoje tikrai  „verda“ gyvenimas: įvairios žolytės, vabzdeliai, o gal net ir koks zuikutis gali pralėkti.

Net ir artimiausioje pievoje galima susikurti nerealią edukacinę išvyką. Ar nenuostabu nulėkti su paspirtuku, rankoje laikant dekį ir knygą?