Bronchinė astma – neužkrečiama liga

Pasak vaikų pulmonologų, paveldėtas polinkis sirgti alerginėmis ligomis didina riziką sirgti bronchų astma.

Bronchų astma – tai uždegiminė kvėpavimo takų liga. Plačiau papasakoti apie ją paskatino mamos Aušrinės laiškas:

Mano dukrytei bronchinė astma pripažinta prieš dvejus metus. Jai dabar penkeri metukai. Nuo pat mažų dienų esame ne kartą sirgę visais, rodos, įmanomais kvėpavimo takų susirgimais – laringitu, faringitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Dukrytė dar turi atopinį dermatitą. Ar viso šios ligos gali būti susijusios su bronchine astma (gal viena kitą iššaukia?).

Žiemos laikotarpiu ji ypač paūmėja (darome inhaliacijas, kvėpuojame Ventolinu, Floxotidu) – vaikui jau atsirado kosulio „tikas“. Net ir nesirgdama ji nuolat silpnai kosti. Tad kaip tinkamai bronchinę astmą gydyti, kad visiškai išgytume? Ar yra vilties kada nors pasveikti?

Kas daro įtaką atsirasti alergijai?

Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir imunologijos skyriaus vyr. ordinatorės, vaikų pulmonologės, vaikų ligų ir infekcinių ligų gydytojos doc. dr. Irenos Narkevičiūtės, bronchų astma nėra užkrečiama liga.

„Tai uždegiminė kvėpavimo takų liga. Dėl uždegiminių pokyčių sutrinka kvėpavimo funkcija, padidėja bronchų jaudrumas įvairiems dirgikliams, kurie sveikiems žmonėms nesukelia bronchų spindžio susiaurėjimo. Didžiąją daugumą bronchų astmos sukelia alergenai“, – pasakojo gydytoja.

Paveldėtas polinkis sirgti alerginėmis ligomis (pvz., atopiniu dermatitu) didina riziką sirgti bronchų astma. Alergijos atsiradimui, anot vaikų pulmonologės, didelės įtakos turi gyvenimo būdas, pavyzdžiui tėvų rūkymas, ankstyvas kontaktas su inhaliaciniais alergenais (augalų žydėjimo metas, naminiai gyvūnėliai, mažas gimimo svoris ir kt.).

Taigi, individualios organizmo savybės, aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką bronchų astmai atsirasti genetinį polinkį turinčiam vaikui, sukelia astmos paūmėjimus.

Kas sukelia astmos paūmėjimus?

Astmos paūmėjimus gali sukelti namų dulkių erkutės, kačių, šunų seilės, plaukai, pleiskanos, tarakonai, pelėsiniai grybeliai, medžių, žolių, javų žiedadulkės, tabako dūmai, įvairūs oro teršalai, maisto alergenai, vaistai, aerozoliai, skalbikliai, kvėpavimo virusai, bakterijos ir kt.

Astmos gydymo planą konkrečiam ligoniui sudaro vaikų pulmonologas arba alergologas. Svarbiausia yra tai, anot gydytojos I.Narkevičiūtės, kad būtų pasitikėjimas tarp gydančio gydytojo ir paciento bei jo tėvų.

Astmos gydymui skiriami dviejų grupių vaistai:

1) trumpai veikiantys skubios pagalbos (astmos priepuoliui nutraukti) ir

2) palaikomajam gydymui (mažinantys uždegimą), kurie vartojami kasdien.

„Praktika rodo, kad neretai vaikai neteisingai inhaliuoja paskirtus vaistus, todėl gali pasirodyti, kad paskirti vaistai neefektyvūs“, – teigė vaikų pulmonologė.

Sergantiy bronchų astma vaikas gali žaisti, eiti į darželį ar mokyklą ir ramiai miegoti, jei išmoksta kontroliuoti ligą. Reikėtų vartoti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus, vengti astmą provokuojančių veiksnių, visada tartis su Jūsų vaiką gydančiu gydytoju.

Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant bronchų astmą du iš trijų ankstyvame ikimokykliniame amžiuje susirgusių vaikų iki pilnametystės pasveiksta.