Neįtikėtina, bet kartais tiesiog net patys nežinome vaiko gebėjimų, kol netyčia jų nepatikriname...
Tad pradėsiu nuo to netikėčiausiai atskleisto savo dvimečio gebėjimo. Vasarą šeimos skalbinius nešam laukan ir kabinam ant virvelės. Tąkart skalbinius nešėm su Aiduku, nes vyresnėlis buvo išlėkęs pas netolies gyvenančią močiutę. Aš imu rūbą ir džiaunu. Mažylis netikėtai žiūrėdamas sako "tete", imu savo rūbą - sako "mama", imu mažiausiojo - "diedrio" (Giedriaus) ir t.t.. Taigi suvokiau, kad mano vaikas atpažįsta šeimos narių drabužius. Buvo tikrai netikėta :)
Dar vienas labai svarbus pasiekimas- nuo antrojo gimtadienio ir trečiojo broliuko gimimo ėmė akivaizdžiai daugiau kalbėti. Neįtikėtina, bet vardas, kurį pirmiausia išmoko pasakyti, ne toks ir lengvai ištariamas: Giedrius. Mat lygiai prieš mėnesį atsiradus mažiausiajam broliukui, jo vardas šeimoje kartojamas šimtus kartų. Tad ir Aidas su malonumu ėmė jį kartoti: "Diedrio", "Diedrio", "Diedrio"... Po kurio laiko vyresnįjį brolį ėmė šaukti juokingai skambančiu "briobre!"(broli), o vardas Deimantas matyt iki šiolei per ilgas, tad jo tarti net nebando. Beje, ir save Aidas įvardija ne vardu, o "lialee". Tad namuose auga trys vyrukai: briobre, liale ir diedrio ;)
Pradeda kalbėti ir sakinukais: tete brumbrum baby ("tėtis išvažiavo pas babytę"), piki niaaamne ("Mikis valgo"). Labai gražiai taria žodį "šuo"- šiuo. Skaičiuoja Aidutis iki dviejų, kartais pasako ir skaičių trys.
Beje, neseniai pradėjo statyti bokštus iš kaladėlių. Brolio arba tėčio padedamas. Tad namie turim keletą statybininkų :)
Tai va tokie netikėti, bet smagūs mūsų dvimetinuko pasiekimai šią vasarą
