Brangi, Šarūne...

Labai norėčiau, kad visada prisimintum ir vertintum savo Tėvelių pastangas Tave turėti ir auginti.

Tuo pačiu mes esame Tau be galo dėkingi už suteiktą progą auginti Tave ir mėgautis Tėvyste. Tavo atėjimas į šį pasaulį buvo ašarom grįstas: ilgai mes Tavęs laukėm, vis tikėjimės, kad Jau Jau Jau, bet vis dar Ne Ne ir Ne.

Pagaliau lygiai prieš metus pajutau, kad Esi, bet trečią mėnesį Tu norėjai Mus palikti, buvai atšokusi maža kruopa nuo Mamos gimdos sienelės, bet vėl prikibai ir suteikei džiaugsmo ir Tėveliams, ir Seneliams.

4 mėnesį gydytojai Tau norėjo įteigti Dauno sindromą ir daryti tyrimus, kurie kėlė grėsmę Tavo gležnai gyvybei, tačiau Tėveliai buvo atkaklūs ir kovojo prieš visus, kas netikėjo Tavim, Tavo sveikata ir viskuo kitu.

Ir buvome teisūs. Tu gimei sveikutė ir gražutė.

Džiaugsmas liejasi per karštus visiems be išimties, nes daug kartų buvome beprarandantys Viltį...

Iš visos širdies linkime Tau Būti Laimingu Žmogumi ir niekada neprarasti TIKĖJIMO, VILTIES IR MEILĖS...