Beviltiška padėtis Vilniuje su lopšeliais-darželiais!

Sveiki, norėčiau pasidalinti su jumis, kaip mums sekėsi žygiuose gauti vaikui lopšelį.

Suprantu, dauguma jų gal ir negavo ir turi tokias pat nuoskaudas, o aš nusprendžiau apie tai pasipasakoti viešai.

Gabrielę pagal dar seną tvarką užrašėme, iškart kai gimė, tai yra, trečioje dienoje po gimimo, iškart gavus gimimo liudijimą. Žinojome, kad padėtis su darželiais sunki, bet vis tiek nepraradome vilties, kad jį mes gausime.

Pavasarį sužinojome, kad, deja, mes nė į vieną nepatenkame, pradėjome žygius po kitus Vilniaus miestų darželius, kad ir toliau nuo namų. Deja, visur, kaip susitarė iškart atsakydavo, vietų nėra.

Vasaros pradžioje rašiau merui laišką - kreipimąsi, bet jokio atsakymo taip pat negavau.

Vasaros pradžioje pasikeitė vaikų priėmimo tvarka į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nušvito vėl maža viltis, kad gal dabar kas nors pasikeis. Pagal naują tvarką nuvažiavau į Vilniaus miesto savivaldybę, kur turėjo būti priimami prašymai dėl vaiko priėmimo į laisvas atsiradusias vietas. Čia labai mane nustebino toks, sakyčiau, gan "įdomus" gyventojų aptarnavimas.

Pasižymėjau bilietuką ir kantriai laukiau savo eilės. Kai ji atėjo, nuėjau prie paskirto langelio, kur mane pasitiko iškart priešiškai nusiteikusi darbuotoja, ji net prašymo nenorėjo priimti, motyvuodama, kad viską galima padaryti internetu. Paaiškinau gražiai jai, kad jei jau aš atvykau, ir atstovėjau eilėje, norėčiau čia jį ir priduoti.

Po ilgos diskusijos ji nenorom man davė formą ir liepė užpildyti. Kadangi mes pirmumo teisės gauti darželio neturime, tai ta eilutė formoje liko tuščia, o savivaldybės darbuotoja pradėjo įtikinėti mane, kad vaikelį auginčiau trečius metus. Paaiškinau jai, kad tokių galimybių neturiu, nes kaip ir dauguma jaunų šeimų, turime bankui įsipareigojimų.

Bet ji vis tiek laikėsi savo nuomonės, kad tokiu atveju, kai nėra vietų darželiuose, reikia vaikus auginti trečius metus. Galiausia pasakė, kad vieniši tėvai lengviau gauna darželius. Nutebau, juk mūsų valdžia taip propoguoja šeimos modelius, tai kaip ji man dabar taip gali kalbėti. Nejau dabar, kad gaučiau vaikui darželį, turiu išsiskirti su vyru?

Baigusi mane aptarnauti, pasakė tik, kad atsakymas bus per 10 dienų, jei jis bus teigiamas, jei ne, jokio pranešimo išvis nebus. Vis gi jai padėkojau, bet nuo tokio aptarnavimo likau it šlapiu skuduru per veidą gavusi. Pati dirbu valstybinėje įstaigoje ir žinau tikrai, kad pas mus, jei taip kas aptarnautų, iįkart gautų tarnybinį papeikimą!

Minėtas laikas prabėgo, o mes taip ir jokio atsakymo negavom. Vadinasi, likom be darželio. Deja, seneliai gyvena kituose miestose ir yra darbingo amžiaus, tad vaiko prižiūrėti negalėtų.

Dabar turim tokia dilemą - uždavinį, kaip viską išspręti. Kol kas variantai tokie:

1) Kadangi algos mano ir vyro vidutinės, jei samdytume auklę, mano vienos algos neužtektų auklei ir bent jau būsto paskolai susimokėti, tai išeiti iš darbo ir gyventi iš socialinių pašalpų.

2) Ieškoti ir prašyti pažįstamų pagalbos, kurie yra bedarbiai arba jų darbo laikas palankus, kad už minimalius pinigėlius prižiūrėtų vaiką. Žinoma, vėl gi, čia šansų nėra daug.

3) Grįžti į darbą, atiduoti visą beveik atlyginimą auklei arba privačiam darželiui ir tikėtis, kad kada nors kokia vieta atsilaisvins, o tuo metu gyventi, ir galvoti, kaip prasimaitinti ir bent jau dukrytei suteikti būtiniausių dalykų.

Nors iki lapkričio vidurio laiko dar yra, labai tikiuosi, kad rasime tikrai optimalų variantą.

O kaip sekėsi jums gauti lopšelį savo vaikui? Ir ką planuojate daryti, kurie negavote vietų?