Mūsų vyresnėliui Faustui jau 6 metukai. Apie auklėjimą:
- Ką sako tavo aplinkiniai (močiutė, senelis, visuomenė, dėdės, draugai) apie tai, kaip reikia auklėti berniukus ir mergaites? Ar skiriasi, anot jų, berniukų ir mergaičių auklėjimas?
Keista, bet aplinkiniai į vaikučių auklėjimą beveik nesikiša, išskyrus uošvių „pamokslai“ apie tai kaip reikia maitinti mažus vaikus: „duok duonytės pagraužt (6 mėn. kūdikiui..).. o kodėl neduodate Faustui lašinių.. (šita fražė skamba nuo 1,5 metų) ir pan :)
- Ar jauti kitų spaudimą ir norą, kad auklėtum berniuką ar mergaitę taip, kaip jie sako, kaip yra priimta?
Spaudimo nejaučiu, tiesiog man nepatinka vyresniosios kartos kartais nuskambančios pastabos „vyrai neverkia“. Mūsų sūnus ypatingai jautrus. Aš manau, kad daug geriau išlieti blogas emocijas nei jas kaupti savyje..kad ir ašarų pagalba :)
- Kaip nori tavo vyras/partneris, kad auklėtum vaiką?
Vyrui kartais užkliūva mūsų vaikino jautrumas, matyt baiminasi, kad užaugs „lepšis“ :) Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad jis bus tvirtas, bet švelnus vyras :*
- Kaip tu pati galvoji, koks turėtų būtų sūnaus ir dukros auklėjimas?
Abu vaikus (turime dukrytę 1 m amžiaus) auklėjame pagal tuos pačius principus. Aišku su mergina dar patiries nedaug, bet stengiamės abiem tuos pačius principus taikyti – jei jau ko neleidžiame, tai neleidžiame - nei ašaromis nei isterijomis mūsų nepalenksi :)
- Berniukus reikia mokyti susilaikyti nuo ašarų, jei jiems skauda, nesiskųsti – ar tu sutinki su tuo? Plačiau papasakok, ką apie tai manai.
Kaip jau minėjau, nemanau, kad reikia berniukus mokyti susilaikyti nuo ašarų kai jiems skauda ar skauDU. Reikia mokyti kalbėtis, išsipasakoti, o jei labai norisi – tai ir paverkti. Be abejo, aiškiname sūnui, kad nėra reikalo verkti tada kai nesiseka atlikti kažkokios užduoties (tiesiai perkirpti lapą, sukonstruoti fantazijose užgimusios Lego mašinėlės ar laimėti šachmatų partijos prieš tėtį). Reikia tiesiog bandyti dar kartą :)
- Mergaites reikia labiau lepinti – taip ar ne? Plačiau papasakok, ką apie tai manai.
Tikrai ne :) Abu vaikai turi būti vienodai mylimi..ir lepinami :) Beje, keistas pastebėjimas iš draugių auginančių abiejų lyčių vaikus – mergaitės šiais laikais labiau moka už „save pastovėti“ ir yra labiau pašėlusios.
- Berniukai neturėtų persirenginėti mergaičių drabužiais ar žaisti tuo, kuo mergaitės žaidžia – taip ar ne? Plačiau papasakok, ką apie tai manai.
Persirenginėti mergaičių drabužiais gal ir nevertėtų.. Negaliu paaiškinti kodėl, bet man tai atrodo nepriimtina :) O žaisti mergaitiškus žaidimus tikrai nematau jokio blogio. Žinau, kad sūnus darželyje žaidžia „namais“ su mergaitėmis ir kitais berniukais... Keisčiausia tai, kad jis sakosi dažniausiai būnantis... šuniuku... :)) Svarbiausia, kad viskam yra savos ribos. Jei jam duotų rinktis ar žaisti karą ar namais, jis neeeeeabejotinai bėgtų ieškoti šautuvo :)
- Mergaites reikia mokytis užmegzti ir palaikyti santykius, kartais mokėti pasitelkti gudrumą. Berniukus reikai mokyti būti labiau savarankiškais ir tikslo siekančiais, kad galėtų pasiekti gyvenime to, ko nori. Ką tu apie tai manai?
Manau visos išvardintos savybės puikai gali būti taikomos abiems lytims
- Tėčiai turėtų labiau rodyti meilę dukroms, berniukus reikia mokytis būti stipriais, drąsiais, kantriais – taip ar ne?
Turbūt neveltui yra įvardijami Edipo ir Elektros sindromai. Mūsų šeimoje jie ypač ryškūs. Sūnus labai prisirišęs prie manęs, o dukra, nors dar tik vienerių, bet jau galima pastebėti ryškėjantį prieraišumą tėčiui.
Stiprumas, drąsa, kantrybė dar nė vienam nepakenkė, ypač berniukams, juk jie užaugę turės tapti atrama savo šeimai :)
- Kuo skiriasi dukros ir sūnaus auklėjimas? Kodėl skiriasi, kaip manai? Ar tai dėl lyčių skirtumų, o gal yra kitos priežastys? Jei gali, įvardink 3 tokius auklėjimo skirtumus.
Manau skiriasi ne dukros ar sūnaus aklėjimas, o tiesiog ASMENYBĖS auklėjimas. Visi vaikai yra ypatingi ir skirtingi. Su savo charakteriais, sava pasaulėžiūra.. Todėl mūsų, tėvų, užduotis atrasti TĄ savitą auklėjimą kiekvienai mūsų mažąjai asmenybei.. :)
