Augusto energija „liejosi per kraštus“

Stengiamės būti lauke ir džiaugtis vis rečiau pasirodančios saulutės šiluma.

13 mėnesių Augusto mamytės Violetos Šaltenės tinklaraštis

Rugsėjo 21 diena

RYTAS. Mažiukui paliepus, rytas išaušo labai anksti, nes jau 7 valandą jis ūkaudamas reikalavo dėmesio, o mama, kad ir kaip būtų sunku palikti šiltus patalus, turėjo skubėti gaminti ankstyvuosius pusryčius.

Mišinuką gėrė ant mamos rankų, kaip kūdikis iš buteliuko su žinduku, nes taip smagiausia, todėl jo greit neliko. Vaiko energija liejosi per kraštus: prisilaikydamas puolė sukti ratus aplink kambarius (nesilaikant dar niekaip nepavyksta ), prašė, kad jį pavedžiotų ar kitaip skirtų dėmesį.

{pic:sunus}

O mamai taip norėjo dar pasivartyti lovoje, nes naktį teko kelis kartus keltis ir raminti pravirkusį vaikutį (gal čia dantukai dėl visko kalti). Aplėkęs kelis kartus kambarius jis paprašė atsisėsti į savo sostą, taip vadinamą palangę, iš kurio atsiveria vaizdai ir įvykiai.

Labiausiai žvilgsnį patraukė kiemsargis, kuris vilkėdamas ryškią liemenę blizgina gatvę, dar labai mėgiamas paukštelis, kuris tupėdamas ant laido karts nuo karto pasirodo, o jo nebuvimą kompensuoja lyg skaros svyruojančios beržo šakos.

Smagu būna tame soste pailsėti, bet dar smagiau išėjus į lauką viską pamatyti iš arčiau, todėl kiekvieną dieną stengiamės būti lauke ir džiaugtis vis rečiau pasirodančios saulutės šiluma.

Rugsėjo 22 diena

LAUKE. Ši diena mums leido labai ilgai pabūti laike, nes oras ir draugai buvo nuostabūs. Pirmiausia užsukome prie trijų didelių ir spalvotų burbulų, ant kurių užrašyta „stiklas“, „plastikas“ ir „popierius“.

{pic:dezes}

Išskirstę iš namų atneštą „turtą“ , pasukome, kur linksmiau ir kur daugiau vaikų. Bendraamžių ten nebuvo (kur gi jie?), bet pabendrauti neblogai sekėsi ir su vyresniais vaikais, kurie pasiguodė ir tuo pačiu mus perspėjo, kad juos dažnai išgąsdina be šeimininko lakstantis ir labai piktas šuo, nuo kurio jie apsisaugo lipdami į medį.

{pic:vaikai}

Keli vaikai bandė demonstruoti, kaip tai daro, bet mes ilgai neužsibuvę patraukėme į namų pusę. Tuo pačiu norime pasigirti, kad jau visas mėnuo apsieiname be vežimuko pagalbos ir net mamytės nereikia prašyti, kad paneštų ant rankų.

Vaikas labai mėgsta eiti vedamas už rankutės, nes gali be vargo pakelti patikusį radinį, kuris dažniausia būna akmenukas ar medžio šaka – be radinio į namus net negrįžtame. Šį kartą nešėsi mažą mažą sraigę, kuri kaip akmenukas tupėjo delniuke.

Rugsėjo 23 diena

PIETŪS. Mamytės atmintis labai suprastėjo, reiks nepatingėti ir surasti būdų ją pagerinti. Gal vitaminų trūkumas kaltas, nes kai ateina laikas gaminti vaikui pietus, ji vis pamiršta iš šaldiklio išimti mėsytę, kuri greitai neatšyla.

Dėl šios bėdos šiandien vaikas tapo vegetaru ir pietums valgė daržoves su makaronais. Bet svarbiausia, kad apetitas buvo geras ir nereikėjo rengti vaidinimų ar kitokiais būdais patraukti dėmesį, kad tik vaikas suvalgytų jam skirtą porciją.

Atmintis streikavo ir po pietų, nes kai ji prisėdusi prie kompiuterio bandė prisiminti praėjusių dienų įvykius ir juos užrašyti, jie išgaravo kaip džinas. Draugai pasakytų, kad įsimylėjau, deja, dar ne.

Išminties knygose rašoma, kad reikia gyventi šia diena ir negalvoti,kas bus ar kas buvo, bet juk taip norisi turėti archyvą. Todėl ir toliau kaukšėjo klaviatūros klavišai tylioje aplinkoje. Jie dar ilgai būtų groję šį vakarą, jei ne nago nepataisomai išrautas labai reikalingas klavišas. Keletą dienų atmintis ir klavišai buvo išėję atostogauti.

Gali ir Tu – esama ar būsima mamytė – pradėti vesti savo dienoraštį „Mamyčių klubo“ svetainėje. Papasakoti apie vieną dieną ar apie visą savaitę – tavo sprendimas, svarbu, kad būtų įdomu tau ir kitiems paskaityti. Savo pasakojimą su nuotraukomis siųsk redakcija@mamyciuklubas.lt