Nors mažasis toli gražu nebe kūdikėlis, o vienerių ir 3 mėnesių vaikas, bet viską puikiai prisimenu... Nes tai sukėlė man nemažai streso!
Būtų džiugu, jei mūsų praeitas kelias kam nors praverstų...
Maždaug iki 6 mėnesių motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto ir skysčių poreikius. Todėl jokio papildomo maisto ar skysčių jam nereikia duoti. Tik pavieniams kūdikiams gali prireikti papildomo maisto nuo 4 mėnesių. bet jokiais būdais ne anksčiau!
Papildomo maisto tikslas - ne pakeisti pieno mišinį ar motinos pieną, o tiesiog juos papildyti. Mišinys ar MP toliau lieka pagrindiniu kūdikio maistu. Tokias rekomendacijas gavome iš savo šaunios gydytojos.
O štai ir pirmas Augustino kietas maistas :)
Pirmiausia pasirūpinome, kad mažajam valgytojui būtų patogu ragauti kietą maistą
Pradėjome mes pirma ragauti naminį obuolį. O Augustinui buvo 5 mėnesiai. Tiesiog perpjaudavau jį pusiau ir pagrandydavau su šaukšteliu. Pirmą dieną vos vieną šaukštelį, sekančias kelias dienas padidinau iki 3 šaukštelių ir paskirstydavau: ryte, per pietus ir vakare.
Oi kaip mažajam patiko!!! Net šaukšto nenorėjo paleisti :)
Beje, 5-6 mėnesių kūdikiams turi būti sutrintas, panašus į grietinę, nes jau dažnam esantys priekiniai dantukai yra skirti maistui atsikasti, o kramto mažylis dantenomis - tiesiog jomis trina maistą.
Štai toks buvo mūsų obuoliuko paragavimas. Pradedančios primaitinti mamytės, linkiu jums ne pergyventi, o vadovauti sveiku protu, motiniška nuojauta ir gydytojų rekomendacijomis. O mažiausiai klausyti mamų, ypač močiučių. aišku kalbu ne apie visas, bet dažniausiai šie žmonės linkę perlenkti lazdą :)
O štai kokius ''chorus'' mano Augustinas dainuodavo laukdamas savo skaniosios porcijos...
Mama Sigita (regina) ir Augustinas
