„Gana“, – pasakiau sau šiemet prieš kalėdinį pirkimų/dovanojimų maratoną. Tad ir su jumis šįkart noriu pasidalinti savo pamąstymais apie dovanas. Ar dovanojate jas be progos, nes norite parodyti dėmesį, ar todėl, kad reikia? Nes gimtadienis, Kalėdos ar kita proga?
Taigi šiemet per Kalėdas nupirkau tik dvi dovanas – kolegai, nes keitėmės darbe ir buvau priversta dalyvauti bendrame vakarėlyje/dovanojime. Ir savo krikštasūniui, kurį ne dažnai aplankau ir bet kuriuo atveju stengiuosi nustebinti.
Kitiems iš anksto paskelbiau, kad dovanų nelaukiu ir nepirksiu. Kad visi pailsėtume, pabūtume kartu be jokių dovanų ir su jomis dažnai pasitaikančių nusivylimų – tai ne tą nupirkai, tai ne tą gavai.
Manau, nereikia švaistyti savo laiko ir pinigų dovanoms iš pareigos, „nes reikia“. O jeigu norime ką nors nustebinti, parodyti dėmesį – nelaukime. Nei Kalėdų, nei Valentino dienos, nei Mamos dienos.
Nepagalvokite, kad man pirkti ir dovanoti dovanas – nepatinka. Priešingai – labai smagu galvoti, ieškoti ir matyti laimingą žmogaus veidą. Tik, kaip ir minėjau, nenoriu to masinio bumo pagal prekybininkų sudėliotas šventes.
Tai dabar darau kitaip – susiruošiu pyragą, kvapnios arbatos ir keliauju kurį savaitgalį į svečius pas senai matytą draugę – juk tam nereikia Kalėdų. Vyrą veduosi vakarienės tiesiog vieną sausio penktadienio vakarą – nes tam nereikia laukti Valentino dienos.
Pastebėjau, kad mamai reikėtų naujos palaidinės ar rankų kremo – nuperku ir nuvežu kurį savaitgalį. Nuvažiuojam su šeima pas vienišą tetą – padėti ūkyje, tiesiog pabendrauti – gera ir jai, ir mums.
Dėmesys – štai ko reikia mūsų brangiausiems, artimiausiems žmonėms. Ir juo reikia dalintis čia ir dabar. Nes kartais tampa tiesiog per vėlu.
Štai ir darželyje šiemet sutarėme, kad vaikai gaus iš Kalėdų senelio po simbolinę dovanėlę, o už surinktus pinigus nupirksime žaislų grupei. Mūsų darželis naujų žaislų praktiškai nenuperka, o juk vaikai didžiąją dalį dienos čia praleidžia.
Taigi Kalėdų senelis vaikams už eilėraščius ir dainas dalino po „kinderį“, tai maniškiui iš jo džiaugsmo buvo tiek pat, kiek ir pernai gavus didesnę dovaną. Išsivyniojo, žaidė ir miegojo kartu, kol nusibodo, kaip ir kiti žaislai.
Ir kitiems vis kartoju, kad nepirktų vaikui brangių dovanų – užtenka ir dėlionės už 5 Lt. Be jokios progos nupirko močiutė, o vaikui kiek džiaugsmo. Suaugusieji dovanoja pinigus per šventes – o jis patyliukais manęs klausia, o kur dovana? Taigi stengiamės vaiko neišlepinti brangiais pirkiniais, o vertinti artimųjų dėmesį, buvimą kartu.
Smagu, kad veržiasi pas senelius, pusbrolius ne dėl dovanėlių (kuriomis palepinamas tikrai), o todėl, kad patinka. Ir pats jau galvoja apie dovanas, nori nustebinti – man, tėčiui, seneliams piešia piešinius, ką nors suklijuoja – ir gimtadieniui, ir be progos.
O kiek idėjų prisiūlė, kai išgirdo, kad važiuosim pas tetą ir jos gimtadienis. Džiaugiuosi, kad nuo mažens galvoja apie kitus. Stengsimės ir toliau daugiau dėmesio ir rūpesčio padovanoti šalia esantiems – kasdien po truputį, be jokios progos.
Asta
*Nuotr. iš „Smagi Spinta“, Pijus matuojasi kostiumus darželio šventei
svistulka, ačiū 😉
linestra, tikrai nesu prieš dovanas ir labiau patinka jas dovanoti, negu gauti. Aš, matyt, kaip ir gintarerei, neišmokau jų priimti. Tačiau nebelaukiu švenčių, o pati jas kuriu - artimųjų akys spindi ne mažiau 😀
motinysteveza, tikrai dėmesys dovanos neatstos - prisimenu, kai vaikui pirmą Lego nupirkome ir visi trys rinkome, tai jam smagiausia buvo, nes paskui vienas nežaisdavo, visi trys turime dalyvauti 😀
O laiko artimiesiems reikia rasti ne tik per šventes, paskui tik pervargstu besistengdama su visais pabendrauti. Geriau po truputį 😀
guzikelis1, mes irgi stengiamės palepinti, juk vaikystėje tie norai tokie gražūs, nuoširdūs, kaip ir vaikų džiaugsmas 😀
puikiai supratau straipsnio minti 😀 mums daznai reikia pasimokyti tiesiog duoti, o ne gauti, nesvarbu ka, demesi, dovanas, geles, pyraga ir viskas grizta bumerangu. Taip pat nereikia tam ieskoti progos - nori ir duodi. Nes tik tada ivertini davimo/ gavimo grozi, o ne dovana. O demesys, nesvarbu kaip jis isreikstas svarbiausia. Dovana ir svente neturi buti apie pinigus ir daiktus. Dovana ir svente turi buti apie gera laika, demesi, pabegima nuo kasdienybes, siluma, artuma, kazka ypatingo. Net ir vaikams turi buti transliuojama ta pati zinute, juk dovana yra demesys, o jei ypatingai labai laukta dovana.
Man asmeniskai ziauuuuriai patinka dovanoti. Man labiau patinka tas jausmas, kai padovanoji: demesi, smulkmena kokia, dovanele, geles, pyraga ir t.t., negu kai man padovanoja. As nemoku priimti dovanu ir komplimentu 😀 galbut todel!
mes perkam dovaneles tik vaikam, tai visai buna smagu. kiek dziaugsmo suneliui buvo kai rado po eglute masinele su pulteliu, tiek dziaugesi, krykstavo ir zaide, kad sunku buvo priprasyti eiti miegoti 😀 nuperkam ir be progos kaska, kaip pvz ana diena nupirkom vaikiska kuprine, nes jis labai labai norejo jos. mato kaip tetis eina y darba su kuprine, tai ir jis dedasi zaisliukus ir sako kad ais y darbuka 😀 o dabar artejant gimtadieniui galvojam ka nupirksim dovanu ir stebim kas dabar jy labai domina, kad butu lengviau nuspresti. juk tai musu vaikas, reikia jy palepinti, kas daugiau tai padarys jei ne mes-jo teveliai 😃
oi, čia galėtų būti ilga diskusija....
na man atrodo, kad šventės tam ir yra, kad pabėgtumėme nuo kasdienybės... ne taip paprasta imti be švenčių ką nors aplankyti, kai visi įsisukę į darbus, užsiėmę savais rūpesčiais. o šventės gera proga būna tam.
dovanos gali būti visiškai kitokios (taip, pyragas - puiku!), galima ir nepsiduoti prekybinkų viliojimams. o vaikai laukia tų dovanų, jei jiems neperkama bet kada, o tik tarkim du kartus metuose- per Kalėdas ir gimtadienį. oi, kaip laukia...
dėmesys, žinoma ,kad svarbiausia. vaikai be jo negeri tampa 😀 ir dovanos jo tikrai nepakeis.
idomus straipsniukas, bet man sventes asocijuojasi su dovanomis ir man jas labai patinka pirkti ir dovanoti. Visuomet isisaiskinu paslapcia ko nori artimieji,kad galetumeme padeti po eglute. Smagu amtyti spindincia vaiko akytes pamacius po kaledu eglute dovaneliu. Sutinku,kad nereikia progos dovanoti dovaneliu,bet yra ir tam seimos tradicijos su kuriomis labai smagu gyventi. Nedovanojame dovanu tik draugams ir tolimesnems giminems. O artimieji visad apamaloninami dovanele. Zinoma nemegstu tokiu dovanu kaip siuvenyrai,jos nepraktiskos, bet jei zmogus padovanojo ,tia moku ir ja pasidziaugti 😀
labai ptiko straipsniukas 😀