Aš myliu savo močiutę

Sveiki, mano vardas Lėja. Aš kaip ir visi turiu močiučių, bet, deja, nedaug..

Močiutė iš mamos pusės jau mirus, tad su ja susipažinti man neteko, labai gaila, nes sakė gera buvo:) o tėvukas iš mamos pusės vežioja mašinas iš Europos, tad retai jį matom, ir nuotraukų, gaila, neturim, bet iš tečio pusės močiutė visad su manim būna, nes kartu gyvenam.

Labai gerai su ja sutariu, nes kartais nuo mamos pabėgu ir ji mane apgina, o kartais ir pažiūri, kai tėvialems kur nors skubiai reikia išvažiuoti:) Sutapimas ar ne, bet mano abiejuųmočiučių vardai - Dana.. Va čia su močiute iš tėčio pusės

o čia per 2-ąjį mano gimtadienį..

Man kaip ir visiems vaikam, močiutės labai geros, nes niekad nebara:) o svarbiausia leidžia viska daryti ir labai mane myli:)

Aš ir labai myliu savo močiutę, nes ji kaip mažas vaikas, suprantanti mano mažas užgaidas ir norus, nes ji, kai verkiu, paguodžia ir nušluosto man ašarėles, ji gera kaip ir mano tėveliai..

Džiaugiuosi kiekviena diena su močiute ir pabučiuoju dažnai, nes aš jai esu vienintelė anūkėlė, kurią ji turi:) Ji mane labai lepina, o ypač mėgsta pripirkti daug saldainių, tik mamytė jų daug neduoda valgyt, nes sako genda nuo jų dantukai..

štai mano mieliausia močiutė..

čia mama negerai nufotografavo, nes matosi tik močiutės kojos, ach ta mama:) nu bet aš matausi visu gražumu

o čia aš truputį viena papozuosiu..

myliu tave, močiute:) :*