Artėja laikas, kai Viltytės nebepagausim

Sveiki, seniai bepasakojome, kaip mums sekasi augti ir stiprėti, o papasakoti tikrai turime ką.

Pastarąsias savaites lankėmės pas logopedę, kuri mano dukrytę labai išgyrė. Viltė jau labai daug šneka, gerai rezga trijų žodžių sakinukus ir kiekvieną dieną išmoksta mažiausiai po porą žodelių. Užsiėmimus lankėme labai noriai, nes viskas, kas vyko logopedes kabinete, mano dukrytei labai patiko.

Taip pat lankėme ir mankšteles su 4 vaikučių grupele. Dukrytei žaisti su mažiukais labai patiko, o ir mankštas įpusėjus pradėjo toleruoti. Per pastaruosius du mėnesiukus Viltė išmoko atsistoti, pasiramstydama vaikščioti sienomis, pasileisti bent keliomis sekundemis ir vakar atsistojo ant lovos, niekur neįsikabinusi ir išstovėjo bent 10 sekundžių.

Prieš kelias dienas lankėmės pas ortopedą, nes Viltytė vieną kojytę stato per daug į įšorę. Bet gydytojo žodžiai mus kiek nuliūdino. Pasak jo, Viltė ortopediškai sveika, o kojytę stato taip, kaip smegenys duoda impulsą į kojytes. Kai smegenėles pilnai subręs, turėtų kažkiek susitvarkyti, bet kad pilnai susitvarkytų, mažai vilties.

Nors pagalvojus, svarbu, kad vaikas sveiksta, o toliau viską padarys tikėjimas ir mankštelės.

Viltytė į mano ir tėvelio rankytes įsikabinusi vaikšto drąsiai ir nueina taip labai didelius atstumus, tad džiaugiamės, jog tuoj ateis ta diena, kai teks ją gaudyti.

Charakterį turime oj oj oj. Viltei nėra žodžio "palauk", ji visko nori šią akimirka ir jei nagauna, puola į isterijas. Nors stengiamės ignoruoti jos ožiukus, nekreipti dėmesio į tai negalime. Nes bet kada gali prasidėti traukuliukai ir išsivystyti epilepsija.

Bet šiomis dienomis neturime, kuo skųstis, kitą mėnesį vyksime pas neurologę ir žiurėsime, kaip sekasi mažėti cistai galvytėje.

Šiam karteliui tiek. Kaip mums sekasi, papasakosim po gydytojų apsilankymo arba anksčiau, jei pradesim vaikščioti.

Su meile Viltė Kamilė ir mama Jolita