Karštą vasaros dieną atsigaivinti arbūzu nėra nieko geriau. Ar ši netikra uoga (taip botanikai vadina arbūzą), dažna jūsų šeimos mitybos racione?
Sužinokite, kuo arbūzai naudingi žmogaus organizmui:
Arbūzuose gausu vitaminų A, C ir B6. Vitaminas C ir betakarotenas (vitaminas A) saugo mūsų organizmą nuo ligas sukeliančių molekulių, o B grupės vitaminai neleidžia užplūsti chroniškam nuovargiui, gerina bendrą organizmo tonusą, didina darbingumą.
Saldu, gardu ir visai nekaloringa. 1 stiklinė arbūzo minkštimo neturi nė 50 kcal. Arbūzai turi daug virškinimą skatinančios ląstelienos, mangano, kuris padeda greičiau deginti riebalus. Kadangi arbūzuose gausu sveikųjų angliavandenių ir fruktozės, jie malšina saldumynų norą, o magnis gerina nuotaiką ir teikia energijos.
92 procentus arbūzo sudaro vanduo. Taigi gardus kąsnelis ne tik numalšins alkį, bet ir apsaugos organizmą nuo dehidratacijos, efektyviai drėkins odą iš vidaus.
Kaip išsirinkti prinokusį arbūzą?
- Pačios ankstyviausios arbūzų veislės prinoksta tik paskutinėmis liepos dienomis. Visi, kuriuos įsigyjate anksčiau, būna užauginti ir nokinti dirbtinėmis sąlygomis.
- Jei prinokusį arbūzą paplekšnosite delnu – garsas turėtų būti duslus.
- Gerai prinokęs arbūzas gurgžda net ir nestipriai jį spustelėjus.
- Niekada nepirkite įskilusio arbūzo.
- Aiškiai didesnis už kitus arbūzus veikiausiai bus pernokęs, mažiausias – neprinokęs. Rinkitės vidutinio dydžio.
- Didelė balkšva dėmė viename šone – patikimas požymis, kad arbūzas dar neprinokęs. Ši dėmė turėtų būti kuo mažesnė.
- Prinokusio arbūzo žievę lengva įbrėžti nagu.
- Nudžiūvusi arbūzo „uodegėlė“ tikrai neparodo, kad arbūzas prinokęs.
- Namuose perpjovus arbūzą jo minkštimo gabalėlį pamerkite į stiklinę su vandeniu. Jei vanduo nusidažė rausvai – vadinasi, jūsų arbūzas iš tikrųjų yra paspalvintas maistiniais dažais. Augintojai ir prekeiviai kartais imasi ir tokių gudrybių.
Ar jūsų vaikai mėgsta arbūzus?
