Jaučiu didelę nuoskaudą, o tiksliau pavydžiu savo mamai. Pavydžiu jai gero gyvenimo. Žinau, kad daugeliui tai atrodys nesamonė, bet mane tai graužia kaip koks kirminas.
Viskas prasidėjo tada, kai mama susirado naują draugą ir nusprendė palikti tėtį. Iš pradžių buvo kalbėta, kad ji kraustysis gyventi pas tą draugą ir jo mamą į namus. Bet, vėliau persigalvojo. Taigi už pinigus, surinktus pardavus žemę, ir su tėčio pagalba nusipirko sau butą: geroje vietoje ir su visais remontais bei baldais.
Sakysite, ir kas čia tokio, bet man skaudu. Mes patys gyvename nuomuojamame bute, su daliniais baldais. Dar skaudžiau, kad buvo žadėta, kad už tuos pinigus su senelių pagalba mums nupirks butuką. Tenorėjome savo kampo.
Jau buvome radę ir skelbimų, jau planavome kaip po truputį, savo jėgomis darysime remontą, kaip rengsime dukrytės kambarį. Bet visos svajonės labai geritai sudužo. Skaudžiausia būna, kai paskambinus mama pasakoja ką naujo nusipirko ir kaip pas ją kas sutvarkyta.
Žinau, kad ir ji nori būti laiminga, bet tą laimę ji gavo mano laimės kaina. Dažnai apie tai galvoju, graužiuosi, pavydžiu. Bet mamai apie tai nesakau. Kad ir kaip skaudu, bet tvardausi.
Daugelis pažįstamų ir giminių taip pat galvoja, kodėl ji taip padarė. Juk tėvai stengiasi, kad vaikams būtų geriau. Pati matau, kaip mano močiutė stengiasi tėčiui padėti, kad tik jam būtų geriau.
Žinau, kad savo ateitį turime kurti patys, bet šiais laikais norint kažka turėti - vienintelė išeitis yra paskolos. O jei gero darbo neturi, už ką ją mokėsi?
Taip ir gyvenu su tuo kirminu, kuris mane graužia. Kartais taip norisi jai pasakyti, kaip man skaudu, bet valdausi. Žinau, jei man būtų tokia situacija, tikrai taip nepasielgčiau. Man dukrytė už viską svarbiausia.
vienintelis savas kampelis - mano namai, kuriuose užaugau
musu seimai padeda tiek mano tevai,tiek vyro tevai tik darzovemis.o visa kita isigijome patys nuo A iki Z.Ir niekada neziuriu,kad kas ka duotu.emem paskola,pirkom buta.bus kaip bus.manau tevai uzaugino iki 18m,o paskui jie turi teise i savo gyvenima.as manau tik savanaudziai iesko pilno islaikymo.
tikrai kokie zmones pikti ir pavydus siais laikais...
o del vaiku ir tevu as apskritai manau, kad tevai augina vaikus daug i tai idedami (meiles, kantrybes ir pan.) bet nieko atgal neriekalaudami. niekad savo vaikui nepasakysiu, tu privalai mane islaikyt ar kazka panasaus...
cia tik siaip pamastymas 😀
matai laurora, mes jau ne tame mieste gyvename kur mano gimtine.Cia mokius ir dirbau, tad i kaima nebebutu galimybes gryzti gyventi.
nereikia bijoti pasikalbet su motina jei nori ka pasakyti ko valdais imk ir isrezk viska gi mama suprast turetu😀
na mano manymu,kai vaikai uzauga ir sukuria savo seima,turi tvarkytis patys...(na mes su vyru tarkomes patys)bet istiesu nekiekvienam sekasi..(aisku neteisinu tinginiu,kurie tik ir laukia kada ka tevai duos)bet kad ir vaikas uzauga ir jeigu jam tikrai nesiseka,yra blogai,nera pinigu tai tevai turetu(aisku jeigu patys isgali)padeti...ir siuo atveju,bent jau mama galetu pasiteirauti ar dukrai ir anukei nieko tikrai netruksta,nereikia..bet kiek suprantu dabar mama gyvena savo gyvenima ir nelabai suvokia bent jau paklaust"dukryte ar jum tikrai nereikia pagalbos?"o gal reiketu ir paciai isdrysti paprasyti bent jau mazos pagalbos is mamos..bet tikiu,kad viskas bus gerai😀stiprybes jums😀
daugelis gyvunu savo vaikus, kai jie suauga, isstuma is lizdu, kad patys savarankiskai gyventu. ir istatymas yra, kad tevu pareiga islaikyti vaikus kol jie nepilnameciai, o ne visa gyvenima. po to jau tevams spresti, ar padeti vaikui ar leisti sau kazka. juk turi gyvenamaja vieta - namus, kuriuose uzaugai. jei is ten niekas nevaro, tai ir gyvenkit laimingai, kol susikursit kazka savo. kaip matau, nuosavas namas, mergytei paaugusiai daug vietos lakstyti ir zaisti bus. mokesciu taip pat nereikia moketi kaip kad bute gyvenant. ir pati pasistenk atrasti privalumu gyvenant siuose namuose. gal tada bus lengviau
Na, mums niekas nepadejo. Ir gerai, nes viskas, ka turim ir turesim nuo A iki Z yra ir bus musu, niekam nieko neskolingi. Net ir nenoreciau, kad man paklotu po kojomis butus ar namus, nors taip ir 10 kartu lengviau butu.
Linciuke, is dalies suprantu, kaip jautiesi, nes mano vyro kazkuo panasi situacija. Jo mama su tevu gyveno tevo bute. Taciau issiskyre greitai, maniskis buvo dar kudikis. Tevas isejo kaip stovi ir buta paliko zmonai ir vaikui. Gyvenimas jo susikloste tragiskai - jaunas mire. Tuo tarpu mano vyro mama savo laiku nevenge nei pasilinksminimu, nei kitu vyru (kaip suprantu, tokia ir buvo ju skyrybu priezastis). Po skyrybu gal praejus pusmeciui sunu paliko savo motinai. Zodziu, iki 7 metu mano vyra uzaugino mociute. Tai va, o po jo tevo mirties buta susitvarke sau ir dabar sekmingai jame gyvena. O pati mociute yra sakiusi, kad tevas norejo buta palikti sunui. Mano vyras nei pavydi nei ka, tegu ji sau gyvena ir tegu tik laimingai, bet matau, kad jam skaudu del to. Esme ne piniguose ir ne turtuose, bet vat tokiame poelgyje. Pasieme sau, lyg vaikas neegzistaves butu.
Pritariu tau adatele kai perskaiciau tai tiek pykcio pasirode siame tekste atrodo zmogus ne apie mama sneketu o apie kaimyne kokia😃
linciuke,is tavo pasakymo jauciausi pyktis ir pagieza, dabar visi tokie pikti ir pavydus. mano sesuo juokais yra pasakiusi: tevai tau dave pinigu, uz tave visur mokejo, pirko tau 18metu, kol baigei mokykla, taip, kad db,turetum jausti kaip ir skolinga, ir jiems duoti, o ne daugiau prasyti. ji juokavo taip sakydama, bet yra tuose zodziuose ir tiesos
taigi sakei kad mama zeme pardave ir da jei tetis padejo, tai kode nepyksti ant tecio kam padejo mamai buta nusipirkt, o ne tau nupirko?
o kas sake, kad tai jos pinigai?tai mano tevo, mano seneliu pinigai.Seneliai tevams dave pinigu, kad mums buta pirktu, o db taip gavosi ir dar pusei gimines turiu meluoti, kad pirks...
tiesiog paciu tevu reikalas, kiek padeti ir kuo padeti savo suaugusiems vaikams. patys su vyru savo pastangom mokam paskola uz buta ir kitus lizingus, bet tevai kiek gali, tiek padeda, o jei negali, tai nepadeda. beje, kokius priekaistus ir pavyda jiems galetume reiksti, jei jie savo uzdirbtus ar taupytus pinigus nusprestu isleisti kitur (kad ir pramogoms)? juk tai ju pinigai. ir nesakyk, kad tavo mama savo laime susikure per tavaja. juk ji is taves nieko neateme - tiesiog tik nedave.
ir apskritai kas cia gali but per pavyas mamai kode nepavydi savo vyro tevam? jau ats tavo amma neturi teises graziai gyvent as savo mamai nepavydziu nors ir neremia ji mane snei pinigais, nei da ten kuo... taip iseina tau butu buve geriau, kad tavo mama but gyvenus pas savo sugyventinio mama kuri kada isinorejus but ja ismetus i gatve? Nesamones
tai aisku reik padet vaikams, bent jei turejo uz ka galejo butuka nupirkt, bet nereik ir pavydet per daug mama irgi nori graziai gyvent, na bet nereiketu skambint ir girtis ka nuspirko ir tave dar labia nervuoti, o gal tavo mama galvoja juk tu gerai gyveni😀?
mums padeda mano tevai bet ne anyta su draugu.... zinoma proto ribose 😀
mums tevai ir uosviai padeda, bet ne pinigais, nes visi tevai stengiasi, kad vaikams butu kuo geriau, todel as savo vaikui taip padesiu, kiek galesiu. pas mus buvo tokia situacija, kad teko mums padeti tevams ir uosviams materialiai, ir tai padareme ne nedvejodami,savo artimiesiems niekada negailiu nieko, tokia jau esu, jei praso, padedu, nemoku pasakyti "ne"
turi padet tik proto ribose ,kad tie suauge vaikai neuzliptu seniems tevams ant galvu 😃 pinigais tikrai nepadejinesiu ka reiks nupirksiu pati kaip nors