Pamenate Jurgitos (dikuza) laišką apie ta, kad jos sūnus po ligos nebenori lankyti darželio.
"Mano vaikas pasikeitė 100 proc. Anksčiau buvęs linksmas, guvus, drąsus vaikas, dabar tapo irzlus, piktas, nebemiega naktimis, manęs nepaleidžia nė žingsnio. Šitas pasikeitimas sutapo su mūsų bandymu pasilikti pirmą kartą darželyje miegoti pietų miego".
Daugiau apie šią situaciją skaitykite: Nebežinau kaip elgtis
O štai ką pataria psichologė Vika Aniulienė:
1. Niekada neklausykite, kas ką sako, geriausias patarėjas VISADA – mamos širdis.
2. Vaikas iš tiesų rodo ryškius nerimo ženklus. Nesupranta situacijos, bijo, nes jam atrodo, kad gali prarasti mama.
Kyla tokie klausimai:
1. Kaip vaikas buvo pratinamas į darželį, kokiu būdu, kiek laiko?
2. Ar mamai yra galimybė palikti vaiką tik iki pietų miego ar iš viso padaryti pertrauką.
Priklausomai nuo to, kokia situacija yra dabar, bet jei ji nepasikeitė ar net pablogėjo, aš siūlyčiau padaryt pertrauką, nestresuoti vaiko, nusiramint kartu ir po truputėlį vėl pratintis.
Pirmiausiai galite nueiti į kiemą pažaisti su grupės vaikais vos kelias minutes ir išeiti, po to nueit į grupę pabūt, parodyt, kad tai yra labai smagi užsiėmimų vieta, kur yra daug vaikų.
Nebėgt vos vaikas užsižais, bet išeiti kartu. taip kelis kartus, parodant kad atejom kartu iseisim irgi kartu. Po kelių tokių dienų galima pabandyt palikt pusvalandžiui, vėliau valandai, vėliau ilgesniam laikui, kol ateis iki pietų miegelio.
Visi vaikai yra skirtingi ir kas tinka vienam, kitam netinka. neklausykit mamų, aukletojų ar draugių, kurios sako, kad jų vaikas kitaip ar ne taip buvo pratinamas. Nėra dviejų tokių pačių vaikų ar būdų, kaip prie to vaiko prieti.
Kiekvienas vaikas individualus, dėl to nėra net ko lyginti. Ir vėl pasikartosiu – geriausiai žino tik MAMA, tai natūralus instinktas. Tik reikia nusiramint ir įsiklausyt, ką sako mamos širdis.
vaje vaje kaip uzjauciu as jus. as savo Mantuka stengiuosi kuo dazniau nuvesti ir palikti pas vyro mama nors pusdieniui kad priprastu pabut ir be manes, ispradziu reikdavo pebegti kol nemato o dabar pats parodo ate ir eina zaisti. manau tai pades ir lankant darzely, zinos kad mama ateis pasiimti arba tetis ir gal neverks. pas mus dabar kitas etapas, bandem paimti soske ir jau nebeduoti, pora dienu uzmigo be soskes nors ir sunkiai bet uzmigo o dabar jau dvi dienos kaip nemiegojo pietu miego, nakty irgi prabunda verkia ir miega tik an manes.... zodziu teko grazinti soske atgal vaikui bent jau pries uzmiegant. ateis laikas ir pats atiduos
Dikuza suprantu kaip jums yra sunku, taip pat jusu maziukui. mes taip pat einame i darziuka, tik pasodintas i automobili mano maziukas pradeda verkti, darzelyja klyke mama ne.... iseinu palikusi vaika aukletojai... kai griztu aukletoja sako kad neverke... jau antra diena kaip miegam pietu miego, keistai bet uzmigdo, ateinu paimti jau neverkia, pradzioje mane pamates verkdavo.. sunkiausi yra rytai... namuose, manes niekur nepaleidzia, miegam kartu, miega isikibes i ranka mano..as savo maziui kiekvina karta pries vesdama i darziuka sakau, kad visi vaikuciai eina ten pavalgo, pazaidia pamiega o tada mamos ateina ju paimt.. vaziuojant rodau kad visos masinos su vaikuciais ir vaziuoja i darzeli, rodau kad ir gatve visi einantys vaikai eina i darza... snd as tuo labai dziaugiuosi bet mano vaikiukas beveik neverke... ir dar iki siol darzeli, kaip suprantu miega, nes auklyte neskambina dar... kalbekit ir jus su savo vaikuciu, tikiuosi jusu situacija greitai pageres..
o pagaliau atsakyma isgirdai, bet supratau kad ne iki galo😉
pas mus buvo labai panasi situacija,kai savo didiji pradejau vesti i darzeli,na tik nebuvo tu tokiu naktu kaip dikuzai,o daugiau viskas tas pats. Nuvesdavau verkdavo,ne verkdavo,o saukdavo,ateinu pasiimti tas pats. Namie sededavau kaip ant adatu,kol jis tas kelias valandas budavo darzelyje,negaledavau nieko dirbti ☹ ir taip mums buvo daugiau nei puse metu,stiprybes tau dikuza,zinau ka tai reiskia,manau po kiek laiko supras,kad darzelyje smagu.
stiprybes🌷 sunku daugiau ka patart, kai pats nesi susidures dar su tokia situacija...
manau,Dikuza tereik laiko ir viskas susitvarkys 😀nei nepastebesi kaip prades vaikas noriai eiti i darzeli,sekmes jum 🌷
pas mus žinok neliepia pampių dėti jeigu namie jau bandot gyvent be jų užtai matau daug šlapių kelnyčių ant spintelių kai ateinu pasiimt 😉
gerai kad leidžia sąlygos jums kuo ilgiau pabūti su vaiku 😉
iki darželio lankymo nors ir nedaug kur palikę buvom bet be problemų pas mano mamą net dvi paras miegojo 😉
tai tu dar neleisi į darželį?
suprantu ką jūs kalbat, vadinasi nesistengti jo migdyti atskirai 😪
Nesiimkit jokių veiksmų, dėl kurių užbaigtumo neesate tikra. Šiuo metu nugali jis. O jei jūs siekiate vieno (guldyt atskirai) jis kito (miegot kartu) ir po kiek laiko nugali vistiek jis- taip skatinat užsispyrimą ir ožiukus. Nieko tame nėra blogo, tiesiog jis jaučiaisi labai labai blogai. Tokių metų vaikui mama- visas pasaulis. Daugiau nieko nereikia ir jei mamos nėra- viskas katastrofa. Aš net nežinau kaip paaiškint, kokiais pavyzdžiais, kad suprastumėt kokio lygio išgyvenimai dabar toje mažoje galvytėje. Jis susidūrė su grėsme netekti saugumo, meilės,priežiūros, švelnumo ir visko visko kas pasaulyje tik gera.
Matot kad reikia- bukit kartu daugiau nei jis nori, miegokit kartu, maudykitės kartu, valgykit kartu, žaiskit kartu. kai įsitikins kad saugu vaikiukas pats pradės tyrinėti aplinką ir žaist/būt vienas.
žinok nebandėm, nes neturim tokių galimybių, vyras į darbą išvažiuoja nuo 6.30 darželis dar nedirba, bet kai pasiims tėvadienį bandysim
aš net kažkaip nebeįsivaizduoju kito miegojimo būdo kaip tik su manim, vakar bandėm gražiuoju, piktuoju ir visais kitais būdais, šansų nebuvo, miegojo ant manęs 4 val, aš skaičiavau minutes, 3 bandymai kelti į lovytę, baigėsi ašarom ir isterijom, jis mane nugalėjo, paryčiui užsnūdome mano lovoje abu
tai va dabar bendraujant ir gaunu tiesioginius atsakymus 😉
Tikrai visiškai nepykstu nes nėra net už ką, čia aš turėčiau atsiprašyti, nes vėlavau su atsakymu. Man greičiausiai buvo pateikta pirminė informacija. Ta, kuria išsakote pradžioje. Diskusijos dažniausiai nėra sekamos.
Vienaip ar kitaip norėjau susižinoti esamą situaciją ir kaip sprendžiate iškilusia problemą ir pasiaiškinti 😀
Aciu psichologei Vikai, kuri issamiai konsultuoja ivairius jums iskilusius klausimus savanoriskais pagrindais. Ir forume, ir atsako i mano siustus laiskus. Tad tikrai nenorekime, kad psichologe butu cia kasdien ir sektu kiekviena MK mamyciu problema. Aciu Jums.
kad dabar toks periodas kad sunku net į lauką išvesti, apie palikimą bijau net pagalvoti
Prašau nepykite, žinoma suprantu, kad jūs nesėdite ir nesekate tai ką aš rašau, tiesioG pradėjus dalyvauti šiame projekte buvo žadėta, kad įvairiais klausimais konsultuos specialistai, todėl pagalbos iš karto prašiau čia. tačiau pagal jūsų užduotus klausimus supratau , kad ne viskas Jums buvo pateikta tai ką aš rašiau, nes pagalbos šauktasi jau ne vieną kartą.
DĖKOJU VISOMS UŽ PATARIMUS IR SUPRATINGUMĄ
dikuza> tikrai taip nesusigalvos, o jei ir susigalvos pakeisite jo nuomone. Šiuo metu svarbiausiai kad jis vėl pasijaustų saugus. Kai pietukų miegodamas nelips ant pilvo, kai neseks žvilgsniu paliekat ar ne galima bus sakyt kad vaikas vėl jaučiasi saugus. kaip jau minėjau tam reikia DAUG kantrybės. Žinau, kad lenda įvairios mintys, bet jei ėmėtės tokios strategijos, tai nesiblaškykite ir darykite iki galo svarbu savimi pasitikėkite 😀
o gal pabandykit, kada nors jei reikia kur išeiti palikt ne tik su sese, bet dar su kuo nors, kad ir su močiute, bus savo namuose, su sese, tik dar kažkas kartu bus, gal tai pagelbėtų