Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija išties teigia, kad vaiką maitinit reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Svarbiausia – įsiklausyti į kūdikio duodamus signalus ir poreikius, nesvarbu – ar maitinate krūtimi, ar mišinuku.
Žindanti mama ir kūdikis yra vientisa biologinė save reguliuojanti sistema. Mama turi išmokti pajusti, kad vaikas verkia dėl to, kad nori valgyti. Pridedant prie krūties vaikas privalgo tiek, kiek jam riekia, kiek reikalauja jo energijos sąnaudos. Persivalgyti gal ir yra maža tikimybė, tačiau biologiniai mechanizmai tai reguliuoja – perteklių kūdikis išpila pro burnytę.
Pieno mišinys yra motinos pieno pakaitalas, bet nėra identiškas jam, tad mišinukas skrandyje išbūna kur kas ilgiau nei motinos pienukas, todėl reikia daryti pertraukas tarp maitinimų.
Ką daryti, jei vaikas, suvalgęs rekomenduotiną mišinuko normą, nori dar?
Tai labai individualu. Ką reiškia norma? Tai vidutinis porcijos dydis, kuris vienam vaikui gali būti per mažas, kitam gi per didelis. Paprastai pediatrai orientuojasi pagal vidutinį mėnesinį svorio prieaugį. Jeigu vaikas pagal savo augimo kreivę "eina" ta pačia vaga, tuomet laikoma, kad jo mityba yra adekvati.
Ir dar pastebėtina, kad vaikai, maitinami krūtimi, kur kas dažniau maitinami naktį, o maitinami mišinukais greičiau pereina į mažiau ciklų turintį režimą. Nes dirbtinį maistą reikia ilgiau virškinti, todėl mažylis ne taip greitai išalksta.
