Ar gera auklė užaugins visapusiškai sveiką vaiką?

24. Oct 2012, 00:00

Kelių mėnesių kūdikį atiduoti auklei ar geriau pačiai mamai auginti - toks klausimas kartais kyla visuomenėje. Juk niekas negali kūdikio suprasti ir patenkinti jo poreikių geriau nei motina. Apie motinos ir kūdikio ryšio svarbą pasakoja Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas, akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta.

Žmogaus gyvenimo istorija prasideda dar prieš gimstant. Kiekvienas kūdikis nuo pat pradžių yra asmenybė ir jam reikia, kad kas nors jį pažintų ir suprastų. Niekas negali kūdikio suprasti geriau nei motina. Motina prisitaiko prie to, ką kūdikis gali suprasti. Toks aktyvus prisitaikymas yra svarbiausia kūdikio emocinės raidos sąlyga.

Ar gera auklė užaugins visapusiškai sveiką vaiką?

Geriausias motinystės pagrindas yra natūralus pasitikėjimas savimi. Turime labai aiškiai skirti iš prigimties ateinančius dalykus ir tai, ko reikia išmokti. Todėl mums labiau turėtų rūpėti motinos ryšys su savo vaiku prieš pat gimimą, pirmomis minutėmis, valandomis, dienomis, po jo.

Šiuo metu motinos svarba vaiko gyvenimo pradžioje dažnai sumenkinama. Teigiama, kad tuo metu tereikia kokybiškų fizinės priežiūros metodų, todėl gera auklė, galinti puikiausiai tvarkytis.

Jeigu norime, kad kūdikis užaugtų sveiku, nepriklausomu ir visuomeniškai orientuotu suaugusiu žmogumi, jam būtina gauti gerą pagrindą. Tokį pagrindą laiduoja motinos ir vaiko ryšys, vadinamas meile. Tad, jei mylime savo vaiką, jis gauna gerą pagrindą.

Dar negimęs kūdikis mamą pažįsta geriau, negu jūs jį

Jau įsčiose kūdikis yra žmogus, kitoks negu visi kiti žmonės. Gimdamas jis turi daug patirties tiek malonios, tiek nemalonios. Naujagimio veidelyje lengva įžiūrėti norimus dalykus. Jei buvote nenuorama, kūdikis priprato prie judėjimo ir dabar galbūt nori būti sūpuojamas. Jei esate ramaus būdo, jis taip pat gyveno taikiai, tad tikisi ramaus mylavimo ir nejudraus vežimėlio. Dar negimęs kūdikis jus pažįsta geriau, negu jūs jį.

Ryškiausios jūsų ankstyvojo bendravimo su kūdikiu akimirkos bus tos, kai jį maitinsite. Jums reikia pažinti savo kūdikį, kai jis patenkintas bei ramus ir kai jis suirzęs. Tai svarbu todėl, kad jam reikia jūsų pagalbos. Juo daugiau jūs žinosite apie jį, juo lengviau galėsite pasikliauti savo nuomone. Kiekvienai motinai geriausiai sekasi tada, kai ji pasikliauja savimi.

Suaugusio žmogaus sveikata formuojasi per visą vaikystę, tačiau patį esmingiausią žmogaus sveikatos pagrindą kuriate jūs per pirmąsias kūdikio gyvenimo dienas ir savaites. Mes dar tik pradedame suvokti, kokia absoliučiai būtina naujagimiui yra motinos meilė.

Nėra nieko galingesnio už ryšį tarp kūdikio ir motinos

Jeigu motinos ir kūdikio ryšys nebuvo sutrikdytas, užsimezgė ir natūraliai vystosi, iš šio bendravimo abu lygiomis teisėmis semiasi žinių vienas apie kitą. Iš itin glaudaus kūniško ir dvasinio ryšio, siejančio motiną ir jos vaiką, kyla tikro pasitenkinimo jausmas. Liūdniausia, kad kaip tik motinos lengvai pakliūva į spąstus patarimų, kuriuos siūlo žmonės, smerkiantys tokius jausmus.

Motinos, prižiūrinčios savo kūdikius labiausiai priartėja prie tikrųjų jų išgyvenimų, nes turi ypatingą sugebėjimą (jį praranda po kelių mėnesių) susitapatinti su kūdikiu, kurį taip ypatingai globoja. Teigiama, kad žmonių santykiuose nėra nieko galingesnio už ryšį tarp kūdikio ir motinos.

Malonumas, kurį motina jaučia rūpindamasi kūdikiu, labai greitai jam pasako, kad už to, kas su juo daroma, yra gyvas žmogus. Tačiau labiausiai kūdikis pajaučia motiną kaip žmogų iš jos ypatingo sugebėjimo įsivaizduoti save kūdikio vietoje ir suprasti, ką šis išgyvena.

Jokios knyginės taisyklės negali pakeisti šio motiniško jausmo. Dėl jo motina sugeba kartais beveik idealiai prisitaikyti prie vaiko poreikių. Motina, nejaučianti nerimo, švelniai elgiasi su savo kūdikiu. Jam pirmiausia reikia šių ramių išgyvenimų. Jam reikia, kad jį laikytų su meile, gyvai, be įtampos. Tai ir yra aplinka.

Ilgainiui, pažindamas motiną, kūdikis jau randa būdų šį tą duoti jai už tai, ką yra gavęs. Palaipsniui kūdikis taip pat tampa žmogumi, sugebančiu išlaikyti rūpestį. Jeigu motinai pavyksta suformuoti ryšį su savo vaiku, ji išlieka vientisa asmenybe kūdikio gyvenime ilgesnį laiką.

Vadinasi, kūdikis jau toli pažengė emocinės raidos keliu, kuris vėliau leis nepriklausomai gyventi žmonių pasaulyje. Daugelis motinų jaučia iš tiesų užmezgusios ryšį su savo kūdikiu per kelias pirmąsias dienas ir, žinoma, po kelių savaičių iš kūdikio galima tikėtis pripažinimo – šypsenos.