Giedrė klausia:
Mano beveik metukų mergytė neseniai pradėjo visko bijoti – maudytis, dulkių siurblio, garso ir isteriškai rėkti pradeda. Gal čia yra pirmųjų metų krizė vaikui, nes vaikas pirmus savo gyvenimo metus dar nesupranta, kad jis ir mama yra du atskiri asmenys. Kaip jūs manote, iš kur tos vaiko baimės? Ką daryti, kaip vaikučiui padėti?
Mamos dalinasi patirtimi:
- maniškė vis naujų baimių randa, dabar mašinų važiuojančių bijo, autobuso jau mažiau;
- o aš atvirkščiai bijau, kad sūnu nieko nebijo, prisispaudžia pirštą- paverkia ir atsisukęs vėl jį ten kiša, eina pas visus ant rankų. Esu skaičiusi, kad mažam vaikui apie metukus laiko atsiranda baimės, bet jos normalu ir peraugs, tiesiog visko per daug naujo ir emocijos sukyla;
- vajetau, mano mažė nuo 11 mėn taip pat pradėjo visko bijoti, nieko neprisileidžia, bijo garsų ir tapo labai jautri;
- mano merginai jau virš dvejų, tai irgi bijo. nNa su dulkių siurbliu jau susidraugavo, su mikseriu taip pat, o va kaip pripratinti prie griaustinio, nes paniškai bijo;
- ne tik pirmų metų krizė būna. Nebūtinai tik pirmaisiais metais vaikas pradeda paniškai bijoti. Draugės mergytei - dveji, tai bijo visko dabar;
- maniškė irgi visko paniškai bijojo, menkiausio krepštelėjimo bijodavo, o dabar su tom baimėm kuo puikiausiai susidraugavusi, kartais tiesiog užtenka laiko.
O jūsų vaikutis ko nors bijo?
pamiršau parašyti - maniškei 1,5 metų 😀
Maniškė, atvirkščiai - nieko nebijo. Visur lenda, viską ima, jokių garsų nebijo, net svetimoje aplinkoje greitai apsipranta. Ai, tiesa, dabar pradėjo itin saugoti tėtį - kad niekur neišeitų. Jei tik ketina kur eiti, mergytė žviegdama iš paskos. Turi ją kartu pasiimti, arba - aš turiu laikyti glėbyje, kol tėtis išeina.