Ar ateityje dar liks vaikų gydytojai?

Tikimasi, kad Lietuvoje po truputį įsitvirtins šeimos gydytojo modelis, o atskirų suaugusiųjų ir vaikų gydytojų nebeliks. Poliklinikose esą sutrumpėtų eilės, nes viename kabinete būtų galima gauti daug paslaugų ar net apsilankyti su visa šeima.

Vilniaus Antakalnio vaikų poliklinikoje – išvykimo nuotaikos. Keletas pensinio amžiaus gydytojų atleidžiama, kai kurioms slaugytojoms užkraunamos kitos pareigos. Vaikų poliklinika prijungiama prie suaugusiųjų.

Tačiau yra ir kitokių nuomonių: ar šeimos gydytojas sugebės būti visų galų meistras ir gydyti viską – nuo kiaulytės iki priešinfarktinės būsenos?

„Sprendimas sujungti poliklinikas buvo priimtas dar senosios administracijos ir aš jį palaikau, nes jis ekonomiškai ir funkciškai labai protingas. Tai žingsnis šeimos gydytojo institucijos link. Šeimos gydytojai yra universalesni ir gali suteikti daug daugiau paslaugų. Tuomet žmogaus nereikia siųsti papildomai konsultacijai.

Terapeutas arba pediatras yra tarsi dispečeris – net jei reikia kamštį ausyje išvalyti, jis siunčia pas „loristą“. Tuo tarpu šeimos gydytojas gali ir akispūdį pamatuoti, ir akis pažiūrėti, ir net siūlus po operacijos išimti. Suprantama, šeimos gydytojus, kurie perima daugelį kitų specialistų funkcijų, todėl jiems nebereikalinga komanda, išlaikyti pigiau“, - teigė Antakalnio poliklinikos vadovas Arūnas Grigaitis.

Anot pašnekovo, dalis tėvų vis dėlto pageidauja pediatrų, todėl jie ir toliau dirbs. Tačiau nauji specialistai priimami tik turintys šeimos gydytojo kvalifikaciją, juolab kad ir suaugusiųjų, ir vaikų skyriuje daugėja atvejų, kai pas gydytoją prisirašo šeimomis, ypač pas jaunus veiklius specialistus.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja vaiko, kuriam pagalbos dažnai reikia nedelsiant, vizitą pas šeimos gydytoją, kai ir dabar suaugęs pacientas neretai pas jį gali pakliūti tik po savaitės ar dviejų, A. Grigaitis sutiko, kad dalis gydytojų yra per daug apkrauti.

„Yra populiarių gydytojų ir gydytojų, pas kuriuos laisviau. Tai jau žmogiškasis veiksnys. Pavyzdžiui, pas vieną akis operuojantį specialistą reikia laukti du mėnesius, o pas kitą galima registruotis kad ir rytoj. Ir nieko nepadarysi. Juk pačių geriausių į vieną vietą iš visos Lietuvos nesusiveši. Labai džiaugiuosi, kad kai kurie specialistai iš mūsų bent jau neišeina į privačią praktiką, kur jie tikrai neprapultų. Ten visai kiti pinigai.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, šeimos gydytojo misija – prižiūrėti žmogų taip, kad jis nesusirgtų, kviesti į profilaktinius patikrinimus, prevencines programas. Tik tuomet, jei žmogus rimtai susirgo, ir šeimos gydytojas mato, kad neturi pakankamai kompetencijos, jis turėtų siųsti pas specialistą.

„Žmonėms reikia susitaikyti, kad šeimos gydytojas gali suteikti labai daug paslaugų. O ir žmogus turėtų ateiti pas gydytoją dažniau, kad laiku būtų nustatyta liga ir šeimos gydytojas savo jėgomis galėtų padėti. Neneigiu, kad pasitaiko visko, tačiau naujai parengti šeimos gydytojai tikrai yra kompetetingi“, - tikino specialistė.

Anot jos, eilės poliklinikose susidaro dėl darbo organizavimo trūkumų. Su šeimos gydytoju turėtų dirbti kelios slaugytojos, kurios atliktų daug dalykų – išrašytų pažymas, siuntimus, pamatuotų kraujospūdį ir pan.

„Netgi nėščiai moteriai, kurios nėštumas nekomplikuotas, visiškai užtenka lankytis pas akušerę, su kuria ji gali pasikalbėti apie daugelį dalykų kur kas šilčiau nei su gydytoja. Deja, šiandien pasitaiko ne tik tokių atvejų, kai viena slaugytoja tenka dviem gydytojams, bet kartais šeimos gydytojai apskritai dirba be slaugytojų. Manau, tai ne finansavimo, o darbo organizavimo ir vadybos problema. Yra labai gražių pavyzdžių, kaip poliklinikos susitvarko su esamu finansavimu“, - teigė A. Armonavičienė.

www.delfi.lt