Iš mamos Vaidos laiško redakcijai:
Laba diena!
Esu mamytė, gyvenanti Norvegijoje, todėl sunku atrasti su kuo pasikonsultuoti apie vaikučio žindymą ir maitinimą. Mano mažyliui jau tuoj bus 9 mėnesiai. Maitinu krūtimi tiek naktį, tiek visą dieną. Bandau primaitinti nuo 6 mėnesių, bet iki šiol beveik nieko nevalgo, tik paragauja ir griežtai atsisako valgyti. Bandau viską, bet nelabai kas patinka. Šiek tiek valgo vaisių tyreles, patinka bananas, pagraužia duonos. Aš jo neverčiu valgyti. Ar tai yra problema, kad mažylis vis dar nevalgo, ar jam pilnai užtenka pienuko? Svoris gan normalus, sveria 10,5 kg. Gal galite patarti, ką daryti dėl naktinio maitinimo. Čia, Norvegijoje, man seselė pataria, kad tokio amžiaus vaiko jau neturėčiau žindyti naktimis, bet aš ir toliau jį maitinu naktį tiek, kiek jis nori. Ar tai nėra blogai? Ar nepakenks dantukams? Vaida
Žindančioms ir besilaukiančioms mamoms pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė autorius.
Mama Vaida teisi, devynių mėnesių kūdikiui vien tik motinos pieno jau nebe užtenka. Tiršto/kieto maisto reikia ne tik kaip papildymo kitomis maisto medžiagomis, bet kaip savalaikės galimybės vystyti burnos ir liežuvio judesius bei kramtymo įgūdžius.
Jeigu vaikas, paragavęs virto maisto, atsisako jį valgyti, siūlyčiau pačiai mamai paragauti to, ką ji vaikui siūlo. Dažniausiai mums visiems nepatinka, kai vandenyje be druskos išvirtos daržovių ar kruopų košės pasidaro neskanios/beskonės, „kvepia ligonine“, nes natūraliai daržovėse ar kruopose (taip pat ir mėsoje, žuvyje...) buvusi druska prasiskiedžia. Todėl ir kūdikio košės virimui naudojamą vandenį tenka truputį pasūdyti (druskos į vandenį dėti tik tiek, kad jos būtų ne daugiau kaip 0,9 procentų. O dar geresnis būdas – šutinti garuose, nes tada išlieka natūrali druskų koncentracija ir neatgrasus natūralus skonis.
Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja žindymą tęsti ir antrais vaiko amžiaus metais, o esant poreikiui – ir ilgiau. Naktiniai žindymai, ypač prieš užmigimą, išlieka ilgiausiai. Problema, dėl kurios vis dar pasigirsta perspėjimų nebežindyti naktį kūdikius, kuriems išdygo pirmieji dantukai, populiariai vadinama vadinama “buteliuko ėduonimi/kariesu”.
Todėl, kad ji dažniausiai atsiranda mažiems vaikams ir net kūdikiams, jau turintiems dantukų, jeigu jie nakčiai migdomi arba naktį prabudę raminami duodant gerti saldžių gėrimų iš buteliuko per čiulptuką. Dabar, kai vis daugiau kūdikių yra ilgai maitinami motinos pienu, atsiranda gydytojų, draudžiamčių žindyti naktį.
Tačiau, reikia žinoti, kad dantis gadina ne patys saldūs gėrimai, o cukrų savo maistui naudojančių bakterijų išskiriamos rūgštys. Tos bakterijos slepiasi ir veisiasi dantų apnaše. O apnašas atsiranda ne nuo motinos pieno, bet nuo kitokio, papildomo tiršto maisto, kurio, nuo vidutiniškai 6 mėnesių amžiaus, gauna ir žindomi kūdikiai. su jau išdygusiais pirmaisiais dantukais. Jeigu kūdikis eis miegoti be to apnašo ir ten tūnančių bakterijų, tai ir naktinis žindymas jam niekuo nepakenks.
Taigi, jeigu kūdikis valgo apnašą palikti galintį maistą, dantukus būtina valyti. Kol dantukų nedaug ir su didokom tarpdantėm, juos galima nuvalyti sudrėkinta skepetaite, o vėliau reikia naudoti šepetėlį ir pastą (vaistinėse būna specialių vaikiškų pastų, kurios nekenksmingos nurijus). Paprastai šią procedūrą, bent du kartus per dieną, atlieka tėvai, tačiau paūgėjusiam vaikui leiskite aktyviai mokytis, padėkite jam ir skatinkite perimti iniciatyvą. Svarbiausia – rezultatas: švarūs dantys ir išugdytas įprotis juos valyti.
Daugiau informacijos apie žindymą ir naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir www.zindyk.lt
