Šiandien, 117-tą Antanuko gyvenimo dieną, teko įsitikinti, kad mūsų mažiukas ne tik suvokia ir jau neblogai seka judančius daiktus, bet ir į juos emociškai reaguoja. Šį mažylio gebėjimą pastebėjau, kai kalbindama ir žaidindama jį mestelėjau į orą minkštą kamuoliuką. Pirmuosius porą kartų mažylis tiriamai žiurstelėjo į aukštyn metamą objektą, o išmetus dar porą kartų – plačiai nusišypsojo. Tada kamuoliuką numečiau ant žemės, keliskart jį paridenau – mažiukas sekė judesį akytėmis ir vėl nusišypsojo. Kad mažyliui būtų įdomiau, šalia vienas kito sudėjau keletą skirtingo dydžio kamuoliukų skirtingais nuotoliais ir juos vienaip ar kitaip judindavau. Laukiu nesulaukiu, kada Antanas galės paridenti kamuoliuką pats...
Gera mintis! Ačiū! 🌷
Pabandyk paimti kokį dangtelį ant žemės pasukti ar vilkelį, manau irgi turėtų patikti 😀