Šiandien, 113-tą Antanuko gyvenimo dieną, užfiksavom du dalykus:
1) Ryte išsivalėm nosytę be didelio pasipriešinimo ir paleistų dūdelių! Man, mamai, tai be galo didelis džiaugsmas, nes nereikėjo „kankinti“ vaikiuko.
2) Pirmą kartą Antanukas perėmė žaisliuką iš vienos rankytės į kitą, ir net keletą kartų! Valio! :-)
Ačiū! 😀 Pats šis MK projektas yra tikras stebuklas: kaži ar be jo būčiau tiek pastebėjusi vos per kelias dienas...
Šaunūs pasiekimai! Augat kaip ant mielių 😀