Andrėjos savarankiškumo apraiškos

Kai Andrėjai buvo 4 mėnesiai, jai jau nepakakdavo į savo rankytes imti barškučius ir su jais žaisti. Betyrinėdama aplinką, ji po truputį vis paliesdavo buteliuką, kai su pasimėgavimu valgydavo mišinuką.

Kol vieną diena panoro pati viena jį laikyti, kai valgo. Taip tapo tradicija: įpusėjus valgymui, Andrėja su savo rankytėmis laikydavo buteliuką ir jį ištraukdavo iš burnytės, vos tik norėdavo atsikvėpti.

Dabar, kai mes jau įsibėgėjome su košyčių valgymu, pastebėjau, kad ji labai norėtų pati darbuotis šaukšteliu. Vos tik aš pakabinu ant šaukštelio košytės, ji čiumpa su rankytėm mano ranką ir veda ją iki savo burnytės.

Todėl aš vis gundydavausi duoti jai pačiai šaukštelį ir bandyti valgyti košytę. Tačiau vis pabijodavau, kad tiek Andrėja, tiek aš liksime aplipusios koše iki ausų.

Bet šiandien naujausiame „Tavo vaikas“ žurnale perskaičiau straipsnį, kad reikia ugdyti ir jokiu būdu neslopinti vaikučio savarankiškumo: „Duoti mažiesiems plastikinį šaukštelį ir vaikučio rankute suėmus savąja ranka, padėti košytei nukeliauti į burną. O kai lėkštelėje liks nedidelis kiekis košytės, tada pasidarbuoti šaukšteliu vaikučiui leisti pačiam“.

Taip aš nusprendžiau, kad Andrėjos metu apsišarvuosiu kantrybe ir leisiu mažajai valgyti košytę pačiai. O vėliau pasidalinsiu su jumis įspūdžiais, kaip mums seksis.

Palinkėkite man sėkmės...