AKVILĖS BLOGAS: Svajonių ir tikslų daug

Sveikos, mamos. Skaičiuoju, kad jau beveik pusmetis kaip aktyviau, pasyviau dalyvauju MK.  Rašiau blogus, nustojau, vėl bandysiu rašyti. Vis mėčiausi, vėčiausi, kol supratau, kas yra iš tikrųjų MK, iš ko jis susideda ir panašiai.

Padariau išvadą: smagu čia, kad ir kokios skirtingos bebūtume.

Kadangi mano blog‘ai daugiau mažiau bus susiję su vaikais, jų lavinimu ir šiaip apie smagų praleidimo laiką su jais, tai ir plačiau papasakosiu apie savo dukrytes (žinoma, blogųjų savybių neminėsiu).

Trumpai apie save

Aš, kaip ir daugelis mažus vaikus auginančių mamų, įsisukusi į kasdienybės ratą, kai rytą veja vakarą, kai naktis - dieną. Dulkės, puodai, skalbiniai – visą šitą nepatogią rutiną praskaidrina mano rašliavos.

Naktį, kai vaikai miega, arba dieną, kai vaikai užsižaidžia,  rašau... Ne!  Nei eilėraščius, nei romanus. O tiesiog mintis, idėjas, kurios dažniausiai susijusios su vaikais, ką su jais nuveikti. Svajonių, tikslų daug, sąsiuvinių krūvos. O kartais tas idėjas ir įgyvendinu (rašau ir savo blogą).

Pasvajoju pabėgti nuo visko ir visų bent savaitę ir skirti tik savo rašliavoms peržiūrėti, susisteminti ir ką nors dar įgyvendinti. Tačiau, kol mažoji dukrytė žinduklė, tai neįmanoma.

DEIMANTĖ

Pašėlusi, užsispyrusi, išdykusi penkiametė (sausio 22 d. bus 5 m. 5 mėn.). Tvirto charakterio, žinanti, ko nori ir reikia labai svarių argumentų, kad pakeistų kas nors jos nuomonę. Labai norinti vadovauti, būti lydere (ne veltui gimusi po Liūto zodiako ženklu).

Kaip ir visi jos amžiaus vaikai, daug klausinėja. O jos klausimai ir man pačiai įdomūs – iš kur atsirado pats pats pats pirmas žmogus (žino, kad iš mamų pilvukų vaikai gimsta)? Kaip tie dailininkai išmoko taaaaip piešti (neatsistebi, žiūrinėjant knygų iliustracijas), iš kur tie vagys atsiranda, ar ir jie gimė taip pat iš mamyčių pilvelių (kai apvogė senelio garažą)?

O kaip ta šiluma atkeliauja į butus? (kai paklausė, kas tie didžiuliai rūkstantys kaminai ir kai senelis jai atsakė, kad ten gaminama šiluma).

Šiuo metu Deimantė gyvena fėjų, princesių, undinių, piterių penų pasaulyje. Pagaminusi jiems namą, kiekvieną naktį laukia, kada gi atskris fėja. Palikusi mažutėlaityje puodelyje vandens (kuris per naktį tiesiog išdžiūvo,) nuoširdžiai patikėjo, kad buvo ją aplankiusi fėja ir išgėrusi. Neskubu atimti iš vaikų stebuklų tikėjimo.

Taip pat šiuo metu jai ir lego manija. Konstruoja ilgai ir daug, be to, mėgsta spalvinti, dėliones, pastaruoju metu ypač pamėgo plasteliną (o darželio auklėtojos kažkada jai „pripaišė“ hiperaktyvumą). Be visų šių dalykų Deimantė skaito, rašo (kasdien vis išmokdama naujų rašybos taisyklių), ne tik skaičiuoja, bet ir sudeda skaičius.

Jos vienas naujesnių pasiekimų – pačios daugybos „atradimas“. Taip taip, paklausus, kiek du kartus keturi, ar tris kartus trys, sulauksite teisingo atsakymo. O daugina ji nemintinai, o tiesiog sudėdama skaičių tiek kartų, kiek jos paprašoma (žinoma, skaičiai nedideli turi būti).

Beje, Deimantė jau kuris laikas labai dažnai rašo, net kažkur važiuodama pasiima savo priemones (čia muziejuje, kuris jai pasirodė neįdomus). Ar tik ne todėl, kad mane dažnai mato rašančią? Vaikai juk taip kopijuoja tėvus...

MILA

Ką tik (sausio 15 d.) suėjo 1 m. ir 4 mėn. Priešingybė sesei. Ir vardai labai skirtingi, ir charakteriai. Tikriausiai dėl to labai gerai abi sutaria. Rami, be galo miela krapštukė. Norisi ją nuolat nešioti ir myluoti. Nors skirtumas tarp sesių 4 m., bet dažnai žaidžia kartu. Deimantė prigalvoja jai „vaidmenų“, o ši, žinoma, sutinka su viskuo.

Gal dėl to, kad moka susikaupti, Mila jau šiandien mėgsta rūšiuoti pagal spalvas, formas, verti stambius karolius, dėlioti medines dėliones, „skaityti“ knygeles. Taip pat be galo mėgsta „rengtis“.

Šis pomėgis jau trunka kelis mėnesius, kasdien „treniruojasi“ įlįsdama į drabužių spintą, todėl pavyksta ir kojines užsimauti, megztinį ar striukę. Įdomu, į ką „išaugs“ šis jos pomėgis.

VYRAS

Negaliu nepaminėti šių nuostabių mergaičių nuostabaus tėčio. Nors šiuo metu tenka jam labai daug dirbti, grįžta dažniausiai jau tada, kai visi miegame, tačiau mūsų sekmadieniai yra visiškai kitokie. Nes tada tėtis namie. Jis kad ir nedaug būna namie, bet turi artimą ryšį su abiejomis dukrytėmis. Kartu visa šeimyna gaminame valgį, išvažiuojame į parką, mišką, pas draugus ar muziejų.

Žinoma, kartais pavargstu nuo kasdienybės, kai vyro „tiek nedaug“, bet skųstis tikrai negaliu, juk turiu galimybę auginti PATI vaikus, pamatyti mažus, didelius jų atradimus.

Iki kito penktadienio.

Mama Akvilė