Vos tik viena ausim nugirdome, kad jau būtų galima rasti žibučių, išsiruošėme į mišką jų ieškoti. Užbėgsiu už akių – jų rasti mums nepavyko.
Bet pasivaikščiojusios miške, pasijutome praturtėjusios – miškas alsuoja gyvybe: matėme daug skraidančių drugelių, boružę, rupūžių.... Ausį malonino paukščių giesmių įvairovė. Kadangi praėjusią savaitę su Deimante daug kalbėjomis apie paukščius, tai ji vis spėliojo, koks paukštelis ulba. Pavasario ženklai akivaizdūs.
Miške vietomis sniego dar daug
Taip, mažoji buvo su žieminėmis kombinezoninėmis kelnėmis, nepasigailėjau, nes miškas šlapias, tai ir nebuvo baisu, kai ji klestelėdavo ant žemės. O ir nesukaito, nes pavasarinis vėjas buvo gana stiprus, o po striuke tik vienintelis sluoksnis - golfas.
Neįkalbėjau Deimantės neimti tiek daug daiktų. Bet krepšiai neliko tušti.
Vaikams daug džiaugsmo paprastuose dalykuose
Šokuojanti rupūžė :)
PAVASARIS...
Smagu saulėtoje miško aikštelėje
Šiame miške, tirpstant sniegui, yra sraunių upelių. Kitąkart važiuosime su popieriniais laiveliais.
Grįžtant...Miesto vaikams - miškas būtinas.
mama Akvilė
http://auginustebukla.blogspot.com/
Ar jūs jau pajutote pavasarį?
Mes jau buvome rinkti žibučių, iš ties pamačius tuos mėlynus žiedelius taip gera pasidaro, tikrai žinai pavasaris jau čia, ir gamtoje, ir širdyje...
labai smagu vaikuciams taip praleisti laika 👍
Labai pavasariškas pasakojimas!
Kaip tik vakar mačiau turgelyje žibučių 😀 Savaitgalį ir mes bandysim į mišką važiuot, pasiklausyt paukščių balselių ir gal žibutę kokią pamatysim 😀