AKVILĖS blogas. Belaukiant Perkūno dienos!

 

Rytoj, vasario 2 d., Perkūno diena! Kitaip dar vadinama Grabnyčios.

 

Ką reiškia ši diena?

 

Sakoma, kad per Grabnyčias jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.

 

Deimantės paklausiau, į ką panašus „vasario“ pavadinimas? Nė nemirktelėjus atsakė:  „į vasarą ir Vasarę (turi draugę tokiu vardu)“, o aš pridūriau dar ir į pavasarį.

Vasario mėnesio pavadinimas asocijuosi su šiltu periodu. Vasaris – paVasaris-Vasara rodo šilto periodo atėjimą. Įvykus persilaužimui gamtoje, kai diena pradeda ilgėti, nuo vasario 2 dienos jau galime pradėti laukti perkūnijos.

 

Perkūnija – tai kai tarp debesų ir žemės įvyksta elektros išlydis – žaibas, o jį lydi griaustinis.

 

Kažkada, kai Deimantė buvo mažesnė, pareiškė: žaibas – dangaus elektra. Ir ji buvo teisi.

 

EKSPERIMENTAS. Bulvės (galima naudoti ir citrinas) - baterijos. Pagaminame elektrą, kad uždegtume lemputę (diodą).

TIKSLAS – tiesiog truputėlį pakalbėti nemoksliškai apie elektrą. 

 

Reikėjo:

Cinkuotų vinučių

Varinės vielutės (monetų)

Bulvių (citrinų)

Šviesios diodo

Laidų su gnybtais

 

BANDYMAS 1. Be tėčio nebūtume pasidariusios šio eksperimento, nors youtube viskas aiškiai pademonstruota: http://www.youtube.com/watch?v=AY9qcDCFeVI. Jis parūpino priemones ir padarė schemutę, prieš išskubėdamas į darbą.

 

Taigi sujungėme dvi bulves. Lemputė neįsižiebė. Prieš sujungiant net kvapą užgniaužėme.

BANDYMAS 2. Neturėjome daugiau laidų (tik kitą dieną parnešė tėtis daugiau tokių laidukų), todėl panaudojome citrinos rūgšies tirpalą. Iš pradžių į mažas stiklinytes įdėjome po vieną šaukštelį citrinos rūgšties, žinoma, neįsižiebė. Sudėjome beveik turimą pakelį. Momentiškai įsižiebdavo.

BANDYMAS 3. Kitą dieną bandom, sujungdamos 4 citrinų skilteles. Šviečia! (nors ir ne taip stipriai, kaip tikėjausi, bet Deimantei “laimės pilnos kelnės”).

*************

 

Perkūno dieną dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

 

Senovėje, lietuviai tikėjo, kad Perkūnas - aktyvumo galių Dievas, palaiko tvarką ir teisingumą žemėje. Perkūnas pašventina žmogų supančią aplinką. Pavasarį Perkūnas griaustiniu ir lietumi pažadina žemę ir gyvybę. Perkūnas skatina vaisingumą, gyvybingumą žmonėms ir žemei. Į Perkūną kreipiamasi per ugnį, ąžuolą, kalną maldų, giesmių ir šokio pagalba.

 

DARBELIS: tiesiog piešė akvarele, klijavo vatos debesėlius, iš klijų lašino ir formavo lašiukus, žaibą padėjau iškirpti iš storo kartono ir apklijuoti folija.

 

SKAITOME. G. Isokas. Audra.

 

Šį apsakymėlį skaitėme ne vieną ir ne du kartus, Deimantei jis labai patinka. Prisišliejusi ir susirietusi į kamuoliuką prie manęs, klausosi tartum pati būtų girioje audros metu.

 

Užgulė tamsūs debesys. Sušvokštė medžiai, lyg ko išsigandusios tirta drebulaičių šakos.

 

Neramu ir stirnų šeimynėlei ošiančiame drebulyne. Išsitempė patinas ir atmetė ragus. Nesvetinga darosi giria! Po kojomis pinasi du stirniukai. Jų mama šliejasi prie mažylių. Kad tik jiems nebūtų baugu! Tačiau audra didėja. Jau virsta medžiai, gaudžia giria, dunda visi jos pakraščiai. Dar prapliupo lietus, vandens čiurkšlės žliaugia per stirniukų kūną. Kai netoliese susiraizgė žaibo siūlai ir baisiu trenksmu sudundėjo griaustinis, stirnos išsigandusios metėsi bėgti.

 

Paskui tėvus nuliuoksėjo ir stirniukai. Nuo griaustinio spengė ausyse, ir jie nebegirdėjo girios gausmo. Jie striksėjo per krūmus, per griovius, uždusę persigandę. Bijojo atsilikti. Tik pamiškėje mažiau ošė medžiai. Čia grakštuolių šeimynėlė ir sustojo.

*Kokių medžių buvo daugiausia girioje?

*Ką reiškia „nesvetinga giria“?

*Kas darėsi girioje?

*Kur ramiau pasijuto stirnų šeimyna?

 

ŽAIDIMAS. Vėlgi interneto platybėse prisigaudžiau gamtos garsų, ir leidžiant juos, vaikai pagal susitarimą vaizdavo, ką girdi. Šis žaidimas lavina foneminę klausą, stambiąją ir smulkiąją motoriką. Tinkamas bet kurio amžiaus vaikams. Smagus, kai namie auga keli vaikai (kuo daugiau bendrų žaidimų, tuo labiau stiprėja ryšys).

Judesiai sugalvojami pagal vaikų galimybes ir norus.

 

Griaustinis 

Atsitūpus apimti rankomis kelius (taip kaip reiktų elgtis lauke perkūnijos metu)

Arba tiesiog rankomis užsidengti veidą

Lietus 

atsitūpus su pirštukais kapsėti.

Laisvas bėgiojimas 

„du gaideliai“

Paukščių čiulbesys

šokinėti ir plasnoti kaip paukšteliams

Upelio čiurlenimas – atsigulus šliaužioti arba tiesiog vartaliotis.

 

Truputį žinių apie saugumą, matematikos ir logikos

 

Su vaikais visuomet svarbu kalbėti apie saugumą. Galbūt tai padės išvengti ne tik nelaimių, bet ir konfliktinių situacijų. Pavyzdžiui, vaikas smagiai žaidžia smėlio dėžėje, pradeda tolumoje žaibuoti, jau kaip ir laikas būtų keliauti namo. Vaikas, žinantis, kad nesaugu būti lauke, daug nesipriešins. Arba, tarkim, bežiūrint mėgstamą filmuką, pradeda žaibuoti. Išvengiama derybų, jei vaikas iš anksto žino, kad pavojinga audros metu įjungtas kompiuteris.

 

*Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

*Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.

*Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

·     *Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

·     *Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

·      *Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.

·      * Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

·      *Pamačius kamuolinį žaibą,  elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

 

         DARBELIS. Iš google vaizdų sudėliojau tokį paprastą piešinėlį ir aptarėme. Deimantei uždaviau štai tokius klausimus:

 

 

 

Iš kurios pusės pučia vėjas?

Kiek lietaus lašų matai?

Ar galima slėptis po medžiu?

Ką reikia daryti, jei lauke bebūnant, pradeda žaibuoti?

Prie namo augo septyni medžiai, tris medžius išvertė audra. Kiek liko medžių augti prie namo?

Kaip manai, apie ką kalbasi žmonės, esantys viduje?

Kaip turi pasielgti dviratininkė?

 

mama Akvilė

 

 

 

Šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Perk%C5%ABnas

http://www.baltai.lt/?p=2617

http://www.vpgt.lt/index.php?-977032076