Sveiki, manau, kad tai bus paskutinis mūsų straipsnelis projekte "Pirmas kartas darželyje". Kodėl? Paskutinis, nes...
Taigi, baigėsi rugsėjis, jau prabėgo ir pirmoji spalio savaitė. Apibendrinant rugsėjo mėnesio Dominyko lankomumą darželyje, buvo taip - daugiau nei dvi savaitės nelankymo dėl ligų. Tačiau, nors ir nemažai prasirgęs, Dominykas greitai vėl įsiliedavo į darželio aplinką, priprasdavo prie darželyje esamo ritmo.
Todėl matydama, kad rytiniai palikimai darželyje nesukelia vaikui streso (jokių ašarų ir pan.), užmigimas pietų miego taip pat vyksta kaip ir pirmosiomis dienomis (be jokių verksmų ir prieštaravimų), visas dienos buvimas darželyje praeina tiesiog puikiai (pasiimu vaiką su šypsena veide), galiu drąsiai sakyti, jog Dominykas jau adaptavosi prie darželio!
Jei ne ligos, tai manyčiau, kad realiai Dominykui būtų užtekę kokių 2 savaičių priprasti prie naujo gyvenimo etapo. Jau vien tas dalykas, kad Dominykas miega pietų miego nuo pat pirmosios dienos, manau, daug ką parodo.
Linkime visiems vaikučiams, kuriems dar nesibaigė sunkūs darželio lankymo etapai, stiprybės ir sveikatos!
Štai čia keletas nuotraukų pas draugą gimtadienyje.
Mamytė Aušra ir Dominykas
Jei nebutu dazelyje eiliu tai as jau ji buciau perrasius bet deja tenka musu pasirinktam darzelyje kaip minimum laukti du menesiukus o tiek laiko nera galimybes laikyti vaikucio namie tai dar vis galvojam gal sugrys viskas i senases vezias.bet to jo numyletine aukletoja jau kita savaite turi grysti is biletenio tai gal tada viskas susitvarkys o jai ne tai tada tek keliauti ieskoti kitos iseities
vaje, kaip baisu! As ko gero Jusu vietoje ilgai nedvejociau ir vesciau i kita darzeli, juk greiciausiai vaikas turejo su kazkuo nemaza konflikta, ir dabar jam ta vieta visa kelia labai nemalonius prisiminimus. Sekmes Jums!
o musiskis eina i darzeli jau daugiau nei metai ir viskas buvo net nuostabu, ryte kelesi pats ir atbeges prasydavo kad ji pas draugus nuvesti bet deja atsitiko toks dalykas kai nuejom viena diena jo pasiimti is darzelio tai vaikas buvo su didziausia melyne po akim ir ne viena aukletoja nesugeba iki siol paaiskinti kas jam nutiko tai nuo tos dienos i darzeli ejimas prilygsta katastrofai dar guledamas lovoj klykia kad i darzeli nenori o jei vedi tai viskas aplink skamba ir dar budamas darzelije gera valanda praverkia.jau net pradejom galvoti kad reikes ji i kita darzeli vesti jei taip ir toliau tesis☹
Dziaugiuos nors tiek tik tyliai ,kad aukletijai nereik atlupinet nuo mano koju.Ir pas vaikus jau nueina zinoma stebedamas mane ar neisejau
man sunku buvo pirma menesi siuo metu neprisikalbet nors sunku su sackiais pasackiais bettttttttttt,turim butinai vezimu vaziuot i kioskeli po to tik i darzeli,o siandien pareiske ,kad is vis neis i darzeli sakiau mazuti ,kad reik eit, sedejo ant puodo 20geru minuciu.Buvo minciu aplamai darzelio atsisakyt bet pasiskaiciau internete kad kokiu budu jiems negalima nusileist nes bus tas pats su mokykla
tėtį vaikas mato tarpduryje, nes jis į darbą keliauja 6.45.. arba visai nepamato, jei ilgiau pamiega
nu va, tai tetis vaiko pagailetu, bet sakyciau tetis tuomet pasiduoda, o vaikas tai suprates elgtusi taip pat, ir kita diena butu dar sunkiau. buvo ir pas mus keletas dieneliu, kuomet sunkesni rytiniai atsisveikinimai su teciu budavo, bet siuo metu viskas tvarkoje.
na labai tikiuosi, kad butent taip ir yra! 😉
tikėkis, kad viskas ir toliau kaip gerai eisis, gal jis iš tų vaikų, kuriam adaptacija buvo vieni juokai 😀
Rima kaip ir sakiau , vaikas suprato, kas tas darželis yra, pameni mums irgi taip buvo pirmas savaites., o paskui kaip sunku buvo, kai suprato , kad darželis tai jo darbelis, kantrybės mamuk😉
su tėčiu būtų dar sunkiau, jis tikrai nepaliktų verkiančio vaiko, parvežtų namo ..
smagu, kad yra iveikusiu si etapa😀 nors pas mus dideliu bedu kaip ir nebuvo, kazkiek paverkslena kaip kuri ryta ir viskas😀 na dabar jau vel pora dienu kaip nevedam, tikiuos ryt neverks...
isivaizduoju, kad mamai reikia buti be galo stipriai tokiu atveju, na pas mus tokia dekinga situacija, kad ryte veda tetis, o as parsivedu, tai nebuna tokiu dalyku. Ir mes kalbejom, kai sirgo, kad kai pasveiksi, eisi i darzeli. Nezinau kaip pati elgciausi jei tokia situacija uzkluptu, kai reiktu atplesti nuo mamos kaklo ☹
Kol sirgo aš vis kalbėjau apie darželį, bet jis kategoriškai atkirsdavo kad neis, bijo.. ko bijo neaišku.. vedamas į darželį visą kelią šaukiasi tėtės.. visada pabūdavau dar valandą su juo.. bet po pokalbio su auklėtoja nutarėm, kad atvesiu ir paliksiu, nes jis tik kankinasi, nes nerimauja, kad mama bet kuriuo metu jau išeis.. šiandien pirma diena, kai palikau vos įžengus pro duris.. siaubingai spaudžia širdį, kai tavo vaiką nuo tavęs turi nuplėšti per jėgą.. net mašinoj pasėdžiu nevažiuoju iš karto, kad apsiraminčiau..
vaje, kaip nemalonu, dar ko gero ir man neriekia taip anksti dziaugtis, bet labai tikiu, kad viskas bus ok. 😉 stiprybes jums! Stai ka daro ligos, ilgesnis nelankymas ir se tau, viskas keiciasi 100 proc. ☹
Šaunuolis Dominykas 😉
deja, aš tuo pasidžiaugti negaliu, nes mums tik dabar prasidėjo verkšlenimai, ką jau čia verkšlenimai, graudžios raudos, kritimas ant žemės prie mamos kojų, stipriausi apkabinimai, ir auklėtojos paėmimas per jėgą nuo mamos kaklo ☹ pirmas mėnuo buvo fantastiškas, nei atėjus nei paimant.. bet po pustrečios savaitės ligų viskas pasikeitė 100pr.. ☹