5 geriausių švietimo sistemų pasaulyje paslaptis

5 geriausių švietimo sistemų pasaulyje paslaptis

14. Dec 2012, 07:00

 

Neseniai Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“ paskelbė geriausių mokymo sistemų pasaulyje reitingą. Jis buvo sudarytas pagal rezultatus, gautus iš Tarptautinės moksleivių įvertinimo programos (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) – specialaus testo, vertinančio mokinių raštingumą ir sugebėjimą pritaikyti gautas žinias.

 

Pats testas rengiamas kartą per trejus metus. Jame dalyvauja 15 metų moksleiviai. Pirmą kartą testas buvo atliktas 2000 metais. Tuomet pirmąją vietą užėmė SUOMIJA. Prabėgus 12 metų, ši Skandinavijos šalis vėl išsiveržė į priekį.

 

II - V vietos atiteko keturioms Azijos šalims – Pietų Korėjai, Honkongui, Japonijai ir Singapūrui. Tai liudija, jog viso Azijos regiono švietimo lygis yra labai aukštas.

 

Didžiosios Britanijos švietimo sistema, itin populiari posovietinėse šalyse, atsidūrė tik šeštoje vietoje. Septintąją vietą užėmė Nyderlandai, aštuntąją – Naujoji Zelandija, devintąją – Šveicarijos moksleiviai, o dešimtąją – Kanados paaugliai. Nei Jungtinės Valstijos, nei Rusija į pirmąjį dešimtuką nepateko.

 

Kokia šalių, turinčių geriausias švietimo sistemas, paslaptis? Portalas DELFI nusprendė atidžiau apžvelgti pirmų septynių valstybių iš PISA sąrašo švietimo bruožus.

 

Suomija

 

Suomijoje vaikai eiti į mokyklą pradeda tais metais, kuriais jiems sueina septyneri. Prieš tai metus laiko jie gali lankyti parengiamąsias pamokas, kurios vyksta darželyje arba mokykloje.

 

Pirmuosius šešerius metus mokykloje suomių moksleiviai negauna pažymių ir nebūna namuose palinkę virš sąsiuvinių ir vadovėlių, kad padarytų namų darbus. Pradinėse Suomijos mokyklų klasėse beveik nebūna ir egzaminų.

 

Visi vaikai, nepaisant jų žinių lygio, mokosi kartu, todėl skirtumas tarp pačių gabiausių ir pačių silpniausių mokinių Suomijoje nėra didelis.

 

Klasėse daugiausia mokosi po 16 moksleivių, todėl mokytojai gali skirti dėmesio kiekvienam vaikui, o pastariesiems yra lengviau susikaupti. Pagrindinės mokyklos mokiniai turi 75 minutes pertraukų per dieną (Jungtinėse Valstijose – tik 29 min.).

 

Tuo tarpu mokytojai prieš mokinių auditoriją praleidžia ne daugiau kaip 4 val. per dieną, be to, dar 2 val. kiekvieną savaitę skiria profesiniam tobulėjimui.

 

Mokytojai Suomijoje yra gerbiami, bet ir reikalavimai jiems yra aukšti. Kiekvienas mokytojas privalo turėti magistro laipsnį, o norėdamas gauti pirmąjį darbą mokykloje, turi būti tarp 10 proc. geriausių savo kurso absolventų.

 

Mokytojo profesija Suomijoje yra populiari: 2006 metais į 660 mokytojų vietų pretendavo 6 600 žmonių. Vidutinis mokytojo atlyginimas siekia 25 tūkst. eurų (85 tūkst. litų) per metus.

 

Pietų Korėja

 

Mokyklą Pietų Korėjos vaikai pradeda lankyti nuo 6 metų. Pradinė mokykla šalyje trunka šešerius metus (nuo 6 iki 12 metų). Vėliau vaikai trejus metus mokosi pagrindinėje mokykloje, o tuomet gali pasirinkti: rinktis profesinį mokymą ar tęsti mokslus vidurinėje mokykloje.

 

Pradinėje mokykloje mokinius moko vienas mokytojas. Jis veda etikos, korėjiečių kalbos, matematikos, muzikos, piešimo, gamtos ir socialinių mokslų pagrindų pamokas. Be to, vaikus privaloma supažindinti su šalies tradicijomis ir kultūra, mokyti, kaip spręsti įvairias problemas.

 

Pagrindinėje mokykloje, kurią vaikai pradeda nuo 12 metų, mokiniams keliami jau rimtesni reikalavimai. Paaugliai mokykloje praleidžia po 14 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Vienoje klasėje mokosi nuo 26 iki 35 vaikų.

 

Jokių egzaminų pereinant į aukštesnę klasę Pietų Korėjoje nebūna, jie perkeliami tik pagal amžių. Egzaminus tenka laikyti tik norint patekti į vidurinę mokyklą, sulaukus 15 metų. Tačiau mokyklose nuolat vertinamos moksleivių žinios, mokyklinė veikla, pamokų lankomumas, ypatingi sugebėjimai, dorovė.

 

Mokytojo profesija Pietų Korėjoje taip pat gerbiama. Pedagogai turi puikias darbo sąlygas ir gauna gana aukštą atlyginimą (vidutiniškai 41 tūkst. eurų (139 tūkst. litų). Jiems būtina turėti bakalauro laipsnį.

 

Honkongas

 

Honkongo švietimo sistema primena Pietų Korėją. Nuo trejų iki šešerių metų vaikai lanko darželį, kur yra parengiami mokyklai. Nuo šešerių metų vaikai pradeda eiti į pradinę mokyklą. Sulaukę 12-os, pereina į pagrindinę mokyklą, kurioje mokosi iki 15 metų. Tuomet jų laukia dar dveji metai vidurinėje mokykloje.

 

Pirmuosius šešerius metus mokiniams nebūna jokių egzaminų. Iki 2012 metų moksleiviai turėjo laikyti tik du egzaminus: baigdami pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Nuo kitų metų liks tik vienas egzaminas –pabaigus visą mokymosi ciklą.

 

Honkongo mokyklose galima rinktis iš kelių mokymosi programų: rytinės, popietinės ir sudarytos visai dienai. Dauguma mokyklų dirba pagal paskutinį variantą.

 

Daug programų yra skirtos ne tik mokymuisi klasėse, bet ir praktiniam žinių pritaikymui už mokyklos ribų. Vaikai mokosi kinų kalba, o anglų kalba laikoma antrąja mokymosi kalba.

 

Honkonge, kaip ir Pietų Korėjoje, daug dėmesio skiriama mokymosi procesui modernizuoti ir popieriniams informacijos šaltiniams mažinti. Nepaisant to, kad klasės yra gana didelės (kartais jose gali būti iki 40 mokinių), mokytojai dirba tik 10 – 12 valandų per savaitę.

 

Japonija

 

Japonijos švietimo sistema beveik nesiskiria nuo azijietiško „standarto“: treji metai vaikų darželyje, šešeri metai pradinėje mokykloje, vėliau treji metai pagrindinėje ir dar treji vidurinėje mokykloje.

 

Japonijos moksleiviams privaloma baigti pradinę ir pagrindinę mokyklas. Sulaukę 15 metų japonų paaugliai gali ir visai nebesimokyti, bet beveik 95 proc. pasirenka tęsti mokslus vidurinėje mokykloje.

 

Pradinėje mokykloje be įprastų dalykų – gimtosios kalbos, literatūros, aritmetikos, muzikos ir fizinės kultūros – vaikai dar mokomi dorovės ir savikontrolės.

 

Pradinėje ir pagrindinėje mokyklose mokiniai per pamokas dirba su viena ir ta pačia užduotimi. Pamokos retai primena paskaitą, dažniausiai per jas vyksta aptarimai ar dirbama su projektais ir bendromis užduotimis.

 

Neseniai japonų moksleiviai turėdavo praleisti mokykloje šešias dienas per savaitę ir atlikti neįsivaizduojamą kiekį namų darbų. Naujos reformos sumažino mokslo dienų skaičių iki penkių dienų per savaitę, tačiau namų darbų kiekiai nepakito. Jei pridėsite trumpas vasaros atostogas, gausite tipiško, mokslų nuvarginto japonų moksleivio paveikslą.

 

Egzaminus mokiniai laiko baigdami pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Jų rezultatai turi didžiulę įtaką tam, kur toliau jaunuolis studijuos. Įdomu tai, jog klasės auklėtojai daug laiko praleidžia su auklėtiniais ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

 

Pedagogo profesija Japonijoje yra gerbiama, tačiau sunkiai įgyjama. Pedagogo diplomus sugeba gauti tik 14 proc. visų norinčiųjų ir tik 30 – 40 proc. juos gavusiųjų suranda mokytojo darbą. Pradirbus mokykloje 15 metų, vidutinis mokytojo atlyginimas sudaro 38 tūkst. eurų (129 tūkst. litų) per metus.

 

Singapūras

 

Singapūre vaikai eiti į mokyklą pradeda nuo 6 metų. Mokslai padalyti į kelis etapus, iš kurių yra privalomas tik pirmasis – šešeri metai pradinėje mokykloje. Vėliau seka vidurinėje mokykla, turinti kelis skirtingus variantus, ir galiausiai – priešuniversitetinis kursas.

 

Pradinėje mokykloje (mokomasi iki 12 metų amžiaus) vaikai mokomi gimtosios ir anglų kalbos (privaloma), matematikos, muzikos, etikos ir kitų dalykų. Pabaigus pradinę mokyklą, vaikų laukia egzaminas

 

Užbaigus šią mokyklą, mokslus galima nutraukti, bet absoliuti dauguma mokinių nusprendžia mokytis toliau dar bent ketverius metus. Vidurinėje mokykloje galima rinktis įvairius kursus: specialųjį (4 – 6 metai), greitąjį (4 metai), normalų akademinį ( 5 metai), normalų techninį (4 metai) ir profesionalųjį (1 – 4 metai).

 

Atsižvelgus į kursą, moksleiviai gauna atitinkamą generalinį mokslų pažymėjimą (N, O arba A). Gavę aukščiausio - A lygio – pažymėjimą, moksleiviai gali stoti į universitetą.

 

Singapūre mokytoju tampa taip pat ne kiekvienas norintis. Potencialūs pedagogai atrenkami iš 30 proc. geriausių universitetų absolventų, bet ir tai ne visada padeda tapti mokytoju, nes dėl jų darbo vietos vyksta dideli konkursai.

 

Vidutinis mokytojo atlyginimas - 35 tūkst. eurų (119 tūkst. litų) per metus. Be to, mokytojai gauna nemažai premijų, kurios priklauso nuo jo pedagoginės veiklos, profesinio lygio ir aktyvumo mokykloje.

 

Daugiau apie tai - www.delfi.lt