Iš mamos Laimos laiško redakcijai:
Sveiki. Mano sūnus nuo antro mėnesio miegodavo labai gerai, naktį pabusdavo nuo vieno iki dviejų kartų, bet pamaitindavau ir vėl užmigdavo. Dabar, kai jau prasidėjo trečias mėnuo, keliasi vos ne kas valandą ir savo rankytes čiulpia ir blaškosi lovytėj, o kai paimu maitinti, tai nebenori imti krūties (kartais būna ir dieną, kad neima, tiesiog sukasi nuo jos ir verkia).
Beje, jau atrodo, kad užmiega, paguldau į lovytę ir nepraėjus nė pusės minutės, jis atsibunda, nors anksčiau apsnūdusį paguldydavau ir užmigdavo. Ką daryti - ar čia jau požymis, kad pieno trūksta?
Atsako Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius:
Tarp kūdikio dažnesnio atsibudimo naktį priežasčių gali būti ir išalkimas, noras daugiau valgyti. Pavyzdžiui, taip būna „augimo šuolio“ metu, kai kūdikiui nebeužtenka to maisto/pieno kiekio, kurį gaudavo anksčiau.
Prašydamasis prie krūties dažniau bei žįsdamas ilgiau, kūdikis taip „užsisako“ daugiau pieno. Naktiniai žindymai ypač skatina naujo pieno gamybą mamos krūtyse. O trečiojo mėnesio pradžia yra tarp „augimo šuoliams“ būdingų kūdikio amžiaus tarpsnių.
Tačiau gali būti, jog mažajam žmogui tuo metu reikia ne pieno (kaip maisto), bet betarpio sąlyčio su mama dėl nusiraminimo. Gal jis susapnavo gąsdinantį sapnelį. Ir dar labiau sunerimo pasijutęs vienas, kai prabudo. Kūdikiui nuraminimo reikia tuojau pat. Negaudamas jo greitai, mažylis gali atrasti savo pirštukus/ranką, ir pagaliau jau sulaukęs mamos, gali nervingai pasimesti dėl neapsisprendimo – ką rinktis.
Kas gali žinoti, gal mums atrodantis dar labai mažas ir nedaug ką suprantantis, šis žmogus jau jaučia nuoskaudą ir šitaip „protestuoja/baudžia“ už negerą mamos elgesį – kad jį paliko vieną.
Trijų mėnesių amžiaus kūdikis išties jau yra gerokai „vyresnis“, taigi ir protingesnis negu naujagimis. Daugiau atsimena. Kelis kartus prabudęs vienas, jis jau supranta, jog gali būti ir vėl “apgautas”. Todėl pasąmonėje (kol dar giliai neįmigo, kūdikis “budi” saugodamasis, kad tai nepasikartotų.
Paguldant per anksti, dar giliai neįmigusį ir dėl to prabudusį ir supratusį, kad jis vėl paliekamas, kūdikį (dar atsargesnį!) tenka vėl imti ant rankų ir migdyti iš naujo. Ir nenustebkite, kad tai užtruks, nes tas įmigimas į gilų miegą, kai “budėjimas išsijungia” jautresniam kūdikiui gali užtrukti apie 20 minučių.
Ką daryti?
Visų čia išvardintų problemų sprendimui siūlyčiau vieną bendrą kelią – guldyti/migdyti kūdikį šalia. Taip vaikelį išvaduosite nuo atskyrimo/palikimo baimės ir su tuo susijusio dėl streso padidėjusio jo nervinio dirglumo, o pati/mama išsivaduosite nuo daug kartų per naktį pasikartojančio ir varginančio kėlimosi eiti prie atskirai paguldyto nerimstančio kūdikio, paskui ilgo sėdėjimo ar net vaikščiojimo nešiojant, kol kūdikis vėl įmigs tiek giliai, jog nebeprabus guldomas atgal į jo lovelę.
Tuo metu šalia gulinčiai mamai užtektų tik prisiglausti sunerimusį vaikelį ir... snausti toliau.
Sekmės.
