Viena jų sako, kad vaikui geriausia miegoti savo lovelėje, o sulaukus metų – ir savo atskirame kambaryje, tuo tarpu kita tvirtina, kad saugiausiai vaikas jučiasi gulėdamas tėvų lovoje. Kurią barikadų pusę palaikai tu?
1 teorija: kūdikis turi miegoti savo lovelėje ir savo kambaryje
Šio požiūrio šalininkai teigia, kad nuo pat gimimo naujagimis neturi miegoti tėvelių lovoje. Esą jis privalo turėti savo lovytę ir savo aplinką. Iki pusmečio, kol miego režimas nėra iki galo nusistovėjęs, vaiko lovelė gali stovėti tėvų kambaryje, tačiau vėliau reikia pratinti prie miego atskirame kambaryje.
Vaikas turi mokytis jaustis saugiai su savo žaisliniais draugais – mylimu meškiuku ar šuniuku. Mama paguldo vaiką į lovytę, atsisveikina su juo, ir palieka vieną užmigti. Žinoma, tai turi daryti pasitikėdama savimi, ramiai, švelniai. Jausdamas mamos balse nerimą ir abejones, kažin ar saugus jausis ir kūdikis.
2 teorija: kūdikis nuo gimimo saugiausiai jaučiasi tėvų lovoje arba lovelėje, pristumtoje prie jos
Šią teoriją itin palaiko natūralios motinystės atstovai, teigiantys, kad devynis mėnesius buvęs itin glaudus mamos ir vaikučio ryšys neturi būti nutrauktas, ir mažylį reikia kuo daugiau nešioti, oda-odai kontakto. Migdant vaiką šalia, jis jaučia mamos kvapą, dėl to ramiai miega, be to, maisto šaltinis čia pat, todėl stimuliuojamas žindymas.
O nuogąstavimai, kad mama miegant gali nuspausti yra niekuo nepagrįsta, jei mama nevartoja svaiginamųjų priemonių.
mano kudikis yra 5 men ir jis jau nuo triju menesiu miega savo kambaryje savo lovyteje, ir tai jam tinka 😀
aš už buvimą kartu. Taip patys darome ir man dar patiko šitas staripsnelis: http://www.mamyciuklubas.lt/zindymas/nakt%C4%AF-valgo-daug-kart%C5%B3-k%C4%85-daryti
as turbut labiau sutinku su tuo, kad maziukas neturi buti atskirtas nuo mamos iki tam tikro laiko, gal net pradzioje pamiegoti su mama (jei vaikiukas nuo gimimo jautresnis)! Juk is tikruju geram ir teisingam maziuko vystymuisi svarbu, kad jis butu ramus, o tik salia mamos jis ramus. Labai tikiu tuo, kad vaikai atskirti nuo mamos isgyvena stresa. Tiesa ir ta, kad jie pripranta miegoti vieni, bet tos kelios dienos streso kai pratinasi, jiems pakenkia ilgam. Cia panasiai veikia ir tas vieno vaiko migdymo proncipas, kad jei vaikas verkia, prie jo neiti, paverks, nustos ir pripras uzmigti vienas. Vaikai pripranta, tiksliau nuslopina savo nerima viduje, bet ir auga su nerimu. Viskam savas laikas, bet bent jau pirmais gyvenimo metais mamos artumas yra butinas sveikam vaiko vystymuisi.
Pas mus namuose turbut tarpinis variantas: nuo pat gimimo bandeme ziureti ar maziukas ramiai jauciasi savo lovyteje ir maciau, kad jis ten ramus, pats ramiai uzmiega, megsta savo lovyte, jam nera streso joje miegoti, todel jis miega lovyteje. Taciau lovyte stovi musu kambaryje, vos keli zingsniai nuo manes, todel jei tik kas, as per 2 sekundes atsiduriu prie maziuko 😀 maziukas yra miegojes ir su manimi, ypatingai neramesnemis naktimis, kai pilvukas kankino ir dantukai dygo. Manau anksciau 2 metu maizuko neiskeldinsiu is musu kambario ir ruosiu ji labai is anksto tam 😀