„Vestuvių planuotoja“. Jurgitos istorija

Ilgai galvojome ir nusprendėme visam laikui grįžti į Tėvynę. Juk į Angliją važiavome užsidirbti pinigų ir pamatyti pasaulio. 

Taigi, suplanavome grįžti ir atšokti vestuves. Nusprendėme pora savaičių paatostogauti, o tada dar būsimas vyras grįžtų atgal uždirbti trūkstamų vestuvėms pinigėlių. Aš tuo tarpu joms viską suruošiu.

Vyrui išvažiavus nubraukiau ašarą, kad teks taip ilgai laukti. Bet jau tada jaučiausi keistai. Gyvenau laukimu, bet kažko kitko, o ne taip išsvajotų vestuvių. Po savaitės, nesulaukusi savo dienų, nusipirkau testą ir kitą rytą pasidariusi pamačiau... dvi juosteles. Užvaldė neapsakomas
jausmas, nors vis dar negalėjau patikėti, kad jau nešioju gyvybę po savo širdimi.

Vyrui pranešiau telefonu. Išgirdęs naujieną dar ilgai tylėjo, bet mintyse mačiau  jo akis. Jos spindėjo iš džiaugsmo. Po dviejų gresiančių persileidimų, atšoktų vestuvių, ilgo, sunkaus ir varginančio
 nėštumo pagaliau mes visi trys susitikome.

Dukrytės gimimas – tai diena, pakeitusi mūsų gyenimą, tai  žodžiais neapsakomais jausmais
pripildyta diena, tai laimingiausia diena mūsų gyvenime...

Jurgita, Vygandas ir 3-jų mėnesių Viltė

--

Konkurse dalyvauja tik prisiregistravę dalyviai.

Nori prisiregistruoti? Spausk čia

--