Atšuoliuoja Naujieji metai, palydime senuosius. Tikimės, kad jie bus geresni, dosnesni ir visko kupini. Vaišės, šampanas... Šampanas kažkodėl labai neskanus, ai, matyt iš Portugalijos atsivežėm netinkamą.
Malonumai Kanaruose
Sausio 6 -ąją, per Tris Karalius, išvykstame į Kanarų salą, Lanzarotę. Kelionė pasirodo esanti sunki: sėdynės nepatogios, skrydis per Vokietiją, dieną teko daug vaikščioti Berlyno gatvėmis, viešbučio lova pasitaikė nepatogi...
Labai anksti iš ryto tęsiame skrydį toliau. Kelionė tolima ir sunki. Nuskridus iki vakarienės dar yra laiko, tad galima nusnūsti. Taip ir padarome.
Kadangi apsigyvename penkių žvaigždučių viešbutyje, viskas nuostabiai gražu. Maistas pasakiškai skanus, išskyrus raugintus agurkus ir silkutes. O koks tortų skanumas! Pradeda patikti sriubos, nors Lietuvoje valgydavau tik šaltibarščius. Išsiaiskiname, kad mums baseinai ir pirtys priklauso nemokamai, tad kasdien pliuškenamės, nes Lietuvoje SPA malonumai nėra pigūs.
Sunki adaptacija grįžus
Grižtame. Skrydis vėl sunkus, matyt, netinkamai susiplanavome. Lagaminai neiškrauti, į darbą nepasiruošta, bet aš einu miegoti. Sunkiai atsikeliu, bet niekis, aš rytais visada sunkiai keliuosi.
Darbe papietavusi jaučiuosi alkana, greičiausiai kaltas pasikeitęs klimatas. Čia juk žiema, reikia daugiau valgyti. Norisi sriubos...
Prabėgo sausis, jau ir vasario pradžia. Nesulaukiu „savo dienelių“. Vyras pasiūlo nusipirkti testą. Abu užeinam į vaistinę, nusiperkam. Grižtam namo, jaučiuosi pavargusi, bet ko norėti? Tiek parduotuvių apvaikščiojom? Numiegu...Jis padaro valgyti... Prisimenam testą, išbandau... Du brūkšniukai!!!!! Valioooo!
Per daug nesidžiaugiame, nes liūdna praeitis įpareigoja likti santūriems. Užrašo mane pas gydytoją. Vyras klausia ar palydėti. Kam lydėti? Priėmimas paskirtas per mano pietų pertrauką, tad sulakstysiu niekam nieko nesakiusi
Princesės laukimas
Nueinu. Patikrina. Apie 16 savaičių. Paskiria visus tyrimus, nes mano amžius virš 35, o ir karti nėštumų istorija... Nors vyrui po gydytojo vizito pažadėjau paskambinti, neskambinu. Nesulaukęs skambina pats. Papasakoju. Abu dar nesidžiaugiam, nes jau ne sykį džiaugėmės, bet...
Darbe irgi niekam nieko nesakau. Pradedu vaikščioti į visokius tyrimus. Priduodu kraują, atsakymai idealūs, nusiunčia pas genetiką, atsakymas puikus. Vaikutis vystosi idealiai, aš jaučiuosi kaip ir ankščiau, jau net ir miego tiek nenoriu. Tik amžinai alkana.
...Jau šeši mėnesiai, visiems po truputį pranešam. Visi džiaugiasi, nes šį žinia jau netikėta, nelaukta, daug kam atrodžiusi nereali.
Taip ir susilaukėm savo princesytės, kuriai jau tuoj metukai.
Gintarė
dekok dievui, kad vaikuti sveika turi, o tas tevelis ir kitas atsiras.
;-(((
nevisada visoms pasiseka,bet toks tas gyvenimas,kiekvienam iš mūsų Dievas duoda visokių išbandymų ir mes turime kentėti ir tylėti .
esu vieniša mama,ir kartais taip širdį suspaudžia ,kai nėra šalia tėvelio.ir žinai ,kad nebus niekada tėvelio prie augančios dukrytės;-(((
smagu kai tokia graži šeima ,o kad visuose šeimose m butų gerovė ramybė,ir meilė. labai puiki šeima tikras pavyzdys mūsų lietuvėliai;-))
saunu 😀sekmes auginant savo atzalele 😀
Aciu,aciu visiems uz tokius nuostabius komentarus!
Labai graži istorija,pasirodo jei kažko nori,reikia kantriai laukti ir tuomet tikrai svajones issipildo.Linkiu,kad ir toliau svajones pildytusi.Sėkmės Jūsų šeimai.Tegu Princesyte ir toliau Jus džiugina.Jusu šeimai ir toliau dvasinės harmonijos,santarvės bei kuo didesnės sveikatos.
Tikra tiesa,kad tečiai,kurie palieka savo vaikiukus praranda viska.
Tikrai,atsiradus vaikiukui,jis tampa visko esme ir prasme.Štai šiandien aš pririnkau maža kibirėlį žemuogyčių.Bet kaip greitai ir su kokia ugnele rinkau!Žinojau,kad renku savo Angeliukui...ir nebuvo visai sunku.O jei kas man šiaip būtų liepę pririnkti,tai turbūt už jokius pinigus būčiau nesutikus.
nesigauna komentara issiusti...errors ismeta
kokia graži istorija,o ypač su laimingom pabaigom 😀 negute 😀
ups neprisiregistravus pakomentavau😀
vaidiska,kai atsiras leliukas nepajusi kad vyro nera salia...dziaukis angeliuku,o tinkamas zmogus atsiras savaime.save guodziau taip: jis praranda viska o as nieko,lelyt auga su manim.vaikutis buvo pati didziausia ir stipriausia parama kai buvo sunku nors ir be zodziu.del savo didziojo ejau i prieki.baigiau studijas KMU ir siandien esu laiminga.sekmes ir tau.o gintares istorija kaip ir daugelio grazi,netiketi tie gyvenimo vingiai....
Sauni istorija,dar saunesne princesyte.Labai,labai teigiamai nuteikianti istorija.Sekmes Jums ir toliau...dar sunelio ar dukrytes!
Labai faina istorija ir graži mergytė,tikra princesė 😀 Auk didutė,būk sveikutė... Sėkmės Jums 😀
vaidiska,nenusimink.Vaikutis yra svarbiausia!Dziaukis savo nestumu,nes kuo tu dabar busi ramesne,tuo didesne tikimybe,kad vaikiukas bus ramus.Jurgitos istorija parodo,kad tikrasis tetis yra tas,kuris augina.Stiprybes!
Aciu visiems uz man skirtus siltus zodelius,palinkejimus.Aciukas!
Tik dabar atkreiciau demesi i pavadinima ir nuotraukyte. Jie nustabus! Ne veltui mamyte ja Princesyte vadina!
Kokia sauni istorija! Sekmes Jusu seimai!
Labai smagu, kad viskas taip graziai baigesi. Nuostabu, kai vaikutis yra laukiamas ir mylimas, bet geriau kai jo laukia abu teveliai.
Mano istorija deja nera tokia grazi. Dabar savo angeliuko laukiu ir as tik mano draugas ruosiasi mus palikti...☹(