„Pogovorim, on neponimajet“

„Pogovorim, on neponimajet“

03. Jul 2012, 08:00

„Pogovorim, on neponimajet“ – išvertus iš rusų kalbos reiškia „Pakalbėkime, juk jis nesupranta...“. Prisipažinkite, ar dažnai taip elgiatės vaiko akivaizdoje, kai norite kažką pasakyti, bet taip, kad jis nesuprastų?

 

Kalbėti vaikui nesuprantama kalba – dažna situacija

 

Rusų, anglų ar kita kalba tarpusavyje kalba ne tik tėtis su mama, norėdami pasakyti taip, kad jų atžala nesuprastų. Pasitaiko, kad tą daro ir darželio auklėtojos, norėdamos atėjusio vaiko pasiimti mamai papasakoti, kaip netinkamai pasielgė vaikas darželyje, ir nenorėdamos, kad tai suprastų vaikai. Ar tai iš tiesų pedagogiška, jei taip elgiasi net darželio auklėtojos? Vaikų psichologai sako, kad nelabai.

 

O jūs ar mokate kiniškai?

 

Kaip jaučiasi tokioje situacijoje vaikas, nesunku įsivaizduoti štai tokiu pavyzdžiu: ateinate į darbą, ir visi čia pradeda kalbėti kinų kalba. Jūs jos nesuprantate. Kokie jausmai ir mintys apima?

 

Štai taip panašiai jaučiasi ir vaikas, kai jo akivaizdoje imame kalbėtis rusiškai arba angliškai. Mes jam siunčiame dvi žinutes: pirmoji – mes esame stipresni už jį, antroji – mes jo negerbiame.

 

Vaikai ir taip daugelyje situacijų suvokia, kad yra silpnesni už suaugusiuosius, o mes, taip elgdamiesi, stipriname šį neigiamą vaiko jausmą. „Esu silpnas ir mažas" – galvoja jis.

 

Paieškokite kitų išeičių

 

Ar įmanoma rasti kitų išeičių? Žinoma. Pavyzdžiui, gal apie vaiko išdaigas su vyru galima pasikalbėti tada, kai vaikas užmiega? O gal palaukti akimirkos, kai jis žais savo kambaryje ir tada tyliai apie tai pasakyti kitame? Gal su auklėtoja galima ramiai pasikalbėti ryte ar atėjus į lauką, kai vaikai žaidžia? Žodžiu, jei mama su tėčiu nori aptarti vaiko elgesį, visais atvejais geriau tai daryti, kai jis negirdi.

 

Kitas aspektas yra tas, kad kartais tėvai nesąmoningai apie blogą elgesį pasakoja pakiliu tonu, ypač, jei kalba kita kalba, kurią rečiau vartoja. Vaikas, tai girdėdamas, gali pamanyti, jog labai šauniai pasielgė. Ir pagalvos: „Aha, vadinasi, reikės dar kartą tai padaryti, kad tėvai ir vėl apie mane kalbėtų“.

 

Kaip Jūs elgiatės tokiais atvejais? Ar pasikalbate vaikui girdint jam nesuprantama kalba?

 

 

03. Jul 2012, 23:31

kalbet sakiniais nesnekam kita kalba,bet kartais pavienius zodzius verciame i anglu kalba,bet ti pasitaiko laaaaabai retai 😀 ir tai daZniausiai verciam tik zodi ledai i anglu kalba 😃 nes sunus labai megsta ledus,bet daznai ir serga,tad jei kuris nors einame i parduotuve ir norime kad ju nupirktu pasakom kad noriu ice cream 😀 tada nakti susede suvalgom,kad vaikuciu akytes nematytu 😀 o va mano drauge pilnais sakiniais su vyru snekejo rusiskai kai noredavo kazka aptarti,tai ju sunus ismoko rusiskai daug zodziu taip 😃 po to perejo jie ant anglu kalbos,deja jam jau 7metukai tad moka ir anglu kalba jau gan gerai 😃

03. Jul 2012, 09:43

niekad taip nesielgiau, net kai mano vaikuciai buvo visai kudikiai😀 man rodos, mes nuvertinam savo mazuosius, gal jie ir nesuvokia paciu zodziu, bet juk gestai, mimikos, kuno kalba galiausiai...viskas susideda i visuma....visuomet kalbu vienodai, o jeigu jau noriu kazka vyrui pasakyt asmeniskai, palaukiu kol vaikai sminga arba....meiliai meiliai i ausyte, bet tai pamate, mano vaikuciai tik sypsosi😀