Paskaita apie "Ožiukus" sudomino tik perskaičius temą. Dalyvauti labai norėjau, suderinau su vyru, kad pabūtų su mažąja, dičkė daržely. Taigi lekiu mokytis. Namuose auga dvi mergicos, ir patikėkit ožiukų būna daug ir kasdien.
Sėdėjimas ant grindų, paskaitai suteikė malonaus bendravimo. Pirma užpildėme anketėles, pasisakėme kokio amžiaus vaikučius auginame.
"Ožiukai" bent jau mano supratimu yra tėvelių ribų bandymas, kiek aš galiu išsikovoti ir kiek man bus leidžiama.Nepamirškime, kad kiekvienas vaikas yra individualus, galbūt jūsų vaikui noras bėgti yra kilęs iš prigimties, tai jam ir ribų reiks didesnių, nei ramaus būdo vaikui.
Pirmieji bandymai prasideda apie 6mėn-1m tokio amžiaus mažylis, jau gali spjaudyti košę, makaluotis valgant, ir pan. Šis periodas yra lengviausias, jis greit išaugamas.
Toliau ateina 1-2m "ožiukai" jau atsiranda iš noro tyrinėti šį pasaulį. Juk tiek visko norisi patirti. Pats paprasčiausias būdas su jais kovot, tai susitvarkyt aplinką taip, kad ji neprovuokuotų vaikelio. PVZ.:jei jūs nenorite pastoviai kartoti kad vaza skirta grožiui, ir vaiką sudominti kažkuo kitu n-tąjį kartą, tai padėkite ją taip, kad vaikelis nepasiektų. Nepamirškite kad dažnas kartojimas NE, vaiko nepasiekia, vartokite tik ten kur tikrai būtina. Kaip pvz.: chemijos, kuri stovi vonios spintelėje, imti NEGALIMA, tačiau draudimą apie lipimą į balą galima pasakyt ir be neiginio, o žiūrėk bala, apeikim ją ;)
Taip pat jei jums priimtina, galima naudot pasekmės metodą (šis man buvo naujiena) pvz.: jei vaikas pastoviai traukia staltiesę, kai jus ją padengiat laukiant svečių ir nutraukia su vaisais indais. Pastatykite puodelį su drungnu vandeniu ir leiskite vaikui pajusti, koks nemalonus jausmas kai jis juo apsipila, anot psichologės Sonatos, po keletos bandymų vaikelis nenorės to daryti. Nors šis metodas man naujiena, bet dabar be rašydama supratau, kad aš pati jį taikiau savo dukrytei (1m.) su savo rytinę kava. Ji visada taikydavosi pačiupti mano kavos puodelį, tačiau kas ryt aš aiškindavau, kad kava karšta ir jos pirštuku paliesdavau puodelį, po kokios savaitės ji nebe2iupo puodelio, o atsargiai pirštuku bandydavo paliest arba visai juo nesidomėjo.
2-3m čia kaip sakant pats ožiukų pikas. Šie "ožiukai" atsiranda iš būsenos perėjimo. Vaikelis pereina į savąjį aš. Jis jaučiasi didelis, čia atsiranda pagrindiniai žodeliai, "mano" ir "ne". Jie dažniausiai būna isterinio pobūdžio. Šiame etape svarbiausia įgarsinti vaiko emociją. šiame amžiaus laikotarpyje vaikas išgyvena begalę jausmų, tačiau jis jų nepažįsta. pvz.: jei vaikas krito ant grindų kažko negavęs, tai įvardinkite, kad jūs žinote kad jis jaučiasi nusiminęs, jam pikta dėl vienos ar kitos priežasties, tačiau jums reikia pabaigt pradėtą darbą.
Kitas metodas, pasiimt ir išsinešt namo, nebaigus jūsų reikalų.
Dar galite taikyti ignoravimą. Nekreipkite dėmesio į vaiko "ožius".
Svarbiausia NEPARODYKITE, KAD JUS IŠMUŠA IŠ VĖŽIŲ VAIKO ELGESYS, KAD JŪS SUSINERVINATE.
Būtinai pasikalbėkite su vaiku apie tai kas ir kodėl įvyko, kai jis nusiramins.
Labai naudinga buvo išgirst apie konfliktų sprendimus, tarp vaikų. Dabar jau žinau, kad nesakysiu vyresnėlei, kad ji turi nusileist dėl to, kad ji vyresnė, nes juk dažniausiai pykčius iššaukia mažoji. Bandysim mokytis kompromisų.
Mes šeimoje taikome pamąstymo valandėlę. Ją galima taikyti bet kur, net ir svečiuose. Iš pradžių manęs nelabai suprato, kai blogai besielgiančią dukrelę pasisodindavau ant kėdės ir leipdavau ramiai pasėdėt tiek laiko, kiek jai tuo metu būdavo metukų. Po to pasikalbėdavom. Namie ją nunešu į kambarį ir pasodinu ant lovos, būna gražiai sėdi ir pagalvoja būna rėkia. Jei rėkia, leiskite vaikui išreikšt emocijas, jis turi jas išmokt išreikšt. Po to ateinu į kambarį ir pasišnekam pasisodinu ant kelių priešais save ir klausiu kodėl taip darė, kartais atsako, kartais būna atsakymas nežinau. Įvardijam jausmus kokie sukilo, jai ir man. Visada pasakau, kad man patinka, kai galime susitarti gražiai. Yra tekę išvažiuoti iš svečių nespėjus pasisvečiuoti. Dukrelė (ęm.)buvo perspėta, kad jei dar kartelį susimuš su draugėm teks važiuot namo ir nepraėjus valandėlei teko aprenk rėkiančią ir išvažiuot. Esam sutarę, kad laikomės duoto žodžio.
Jei norite, kad vaikai būtų geri, GIRKITE JUOS UŽ JŲ PASIEKIMUS, kad ir kokie menkaverčiai jie jums atrodytų.
Turbūt kiekviena žinom kas dedasi viduj kai vaikas negražiai, o dar komentarai pašalinių žmonių, nepriteikia pasitikėjimo tuo ką darai. Sėkmės tramdant "ožiukus" 😉
ačiū už patarimus..intuityviai ir pati taip elgdavausi.. dabar svarbiausia bus išmokti neparodyti, kad vaiko elgesys išmuša iš pusiausvyros..nors paskutiniu metu aš tiesiog ignoruodavau, nors viduje virdavo viskas