Ar Jums pažįstama situacija, kai vaikas vaikšto iš paskos ir graudžiai klausinėja: „Mama, ką man veikti?“. Apsidairote aplink – žaislų ir žaidimų kalnai. Ir tuoj pat vėl išgirstate: „Mama, ką man veikti?“...
Priežasčių gali būti daug
Toks vaiko elgesys gali rodyti, kad jis turi emocinių bėdų arba jo požiūris į pasaulį yra pasyvus. Taip vaikas gali siekti dėmesio, nes, pavyzdžiui, kažkada buvo taip nuvertintos jo pastangos („ne taip darai“, „tau niekada nepavyksta“ ir pan.), todėl dabar jis prarado bet kokį norą kuo nors domėtis.
Ikimokyklinukai – žaidimų čempionai
Paprastai ikimokyklinukas gali susigalvoti žaidimą iš tų žaislų, kuriuos turi, be to, jie mielai įtraukia į žaidimą ir kitus. Gali būti, kad mažylis turi kalnus žaislų ir neatsirenka patinkamo arba nori žaisti tik su mama, be kurios jaučia atsiskyrimo nerimą. Todėl būdamas vienas jis nieko ir nedaro. Šiaip ar taip, nenoras žaisti yra nenatūralus.
Kaip gali padėti tėvai?
Tėvai galėtų paskatinti vaiką žaisti, tačiau neturėtų jo užgožti, konkuruoti ir vadovauti. Jei jie su vaiku pradeda, pavyzdžiui, piešti, lipdyti, konstruoti ir įsijautę ima komanduoti, priekaištauti, kritikuoti, tai „meškos“ pagalba vaikui. Tėvai neturėtų iš vaiko reikalauti, kad viską atliktų tobulai, kritikuoti jį.
buna su Erika tai neturiu ka veikt ☹ bet labai retai ji prisigalvoja visokiu darbeliu arba su draugem leidzia laika,dabar esu gera knygele nupirkus rankdarbiu tai su mociute kips i darbus ,jau gamina lele 😀 O Martynas zaidzia vienas
mums ir tokių problemų nėra. kuo toliau, tuo labiau darosi sunkiau įtraukti į mano pasiūlytas veiklas, nes dukra turi savo žaidimus, užsiėmimus, pasaulį...
o jei pas vaikus yra tokių problemų, vienas iš patarimų, ženkliai sumažinti draugystę su TV ir kompiuteriu.
oi, ne, mums tokio klausimo nepateikia, greiciau "diktuoja"ka as turiu daryti...pvz.: mamyte, nuspalvink drambliuka, o as spalvinsiu suniuka, mamyte, pastatyk nameli pelytei, o as katyte statysiu....