"Kelionė, kurios nepamiršiu". Mamos Dovilės laiškas

Su vyru vaikutį planavome jau beveik metus, todėl atrodytų didelės staigmenos neturėjo būti. Visgi...

Ankstų rudenį suplanavome kelionę į Kretą, nuostabaus grožio Graikijos salą. Džiaugėmės, kad galime atitrūkti nuo darbų, o ir oras tokiu metu Graikijoje šiltas, jūros vanduo – it pravėsusi arbata.

Nė neįsivaizdavau, kad šias atostogas ilgam įsiminsiu ne tik dėl nuostabaus oro, dar gražesnės šalies ir draugiškų žmonių, bet ir dėl labai asmeninės priežasties.
 „Mano dienos“ vėlavo pora dienų, kai lėktuvas tūpė Kretos sostinėje Heraklione. Nekreipiau dėmesio – taip būdavo nuolat ir man keista nepasirodė. Tačiau kai „jos“ neatėjo ir po keturių, ir po penkių dienų, sunerimau. O gal tiksliau- apsidžiaugiau?...

Drauge su vyru nuėjome į vietos kurorto vaistinę prašyti „nėštumo testo“. Vaistininkas mus ne iš karto suprato, matyt, kurorte tai nėra labiausiai perkama prekė... O kai padavė jį - palinkėjo „viso geriausio“ – matyt labai jau spindėjo mano akys.

Ir ką- testas parodė du brūkšnelius. Kažkur toli, toli, tūkstančiai kilometrų nuo  namų mes su vyru apsikabinome, pasveikinome vienas kitą ir patikėjome, kad viskas bus gerai!

Taip ir buvo! Džiaugiamės turėdami  krykštaujantį stebuklą namuose ir linkim visoms šeimoms kuo gražesnių akimirkų jų gyvenime.

Dovilė, Valdas ir Kristupas

--

Nori dalyvauti laiškų  konkurse? Spausk čia

--