Pradėkim nuo pradžių...
Penktadienį vėl vaikelis užspaudė pūslę, tai su tualetu nesiskyriau. Negana to, ir vidurius paleisdavo. Bet šeštadienį jau rimtai išsigandau ne tik dėl vaikščiojimo į tualetą, bet pasirodė kraujo gleivikė - krešuliukas. Taip likau nesupratusi, nes tepliojimo nebuvo, nei skausmo. Tik pūslė skaudėdavo, ir galvojau, ar vaikelis sėdi ant pūslės, o gal galvutė remiasi...
Bet, kai atsiguliau miegot, pradėjo skaudėt. Tas skausmas panašus į sąrėmius, o gal ir buvo sąrėmiai. Jau net paėmiau telefoną ir pradėjau sekti laiką, žiūriu kas penkias minutes kartojasi. Bet nieko - praėjo. Netikras pavojus. Nes skausmo metu vaikelis judėjo, kažkaip raminau save, kad kai su Aiste buvau, taip nebuvo.
O kitą dieną atsikėliau, lyg niekur nieko. Vaikelis juda. Net dažniau pradėjau skaičiuot judesiukus...
Pasakiau daktarei, ji pasakė, kad galvutė, atrodo, norėtų leistis žemiau. Va nepersitempti, daugiau pagulėti. Nes tas kraujukas gali būt kamštis. Dar pasakė, kad dvi savaites būtinai turiu išnešioti, o paskui galiu gimdyt. Tai kitą savitę vėl reikės pasirodyt pas ginekologę. Na, kažkaip pradėjau abejot, ar ištempsiu iki numatytos gimdymos datos:(
Nesuprantu, Aistutę pernešiojau. O dabar su baime laukiu, kad tik greičiau praeitų tos dvi savaitės ir nebebus baimės, kad vaikelis gims neišnešiotas.
Per dvi savaites priaugau 1 kg., tai šiek tiek virš normos, taip daktarė pasakė. Dar tik beliko sulaukt šlapimo atsakymo iš Klaipėdos. Anksčiau toks šlapimo tyrimas buvo neprivalomas, o dabar padarytas privalomu. Čia ne taip, kad įprastas tyrimas, o pasėlis... Na žodžiu, kas matė laidą 24 valandos, kaip tik tada buvo nedaromas toks tyrimas, o nėštukei nepasiūlė. Jei būtų padarę, būtų vaikas gimęs gyvas...
Tai va žengiam į 36 nėštumo savaitę, rūbeliai paruošti. Tik dar nesipakuoju krepšio. Nenoriu prisišaukt anksčiau laiko :)
Tokios naujienėlės iš mano fronto.
Giedrė