Oi, savaitgalis buvo labai linksmas, šeštadienį ilsėjomes namuose, planavome išeiti laukan, tačiau oras pakišo mums koją, per daug snigo, nutarėme sulaukti sekmadienio.
O štai išaušus sekmadienio rytui ir pamačius pirmuosius saulės spindulius, supratau, kad reikia kuo skubiai lėkti į lauką pasivažinėti rogutėmis bei organizuoti mini fotosesiją.
Man patinka fotografuoti, tačiau žiemą pasitaiko labai retų dienų, kai pavyksta geri kadrai, nes saulė pasislėpusi po debesiais. Jau seniai laukiam tokios progos, kaip kad pasitaikė sekmadienį. Be to, prie mūsų šaunios šeimynos prisijungė mūsų draugai, Rimutė su Martynu ir jų vaikučiai Ugnė bei Augustukas.
Mes su Rima susipažinome dar vasarą, kai jie persikraustė iš Marijampolės į Vilnių ir nuo to laiko labai gražiai bendraujame, įtraukėme visą šeimą:) Taigi, Rimutė kaip nujausdama parašė man žinutę, ar nenorėtume kartu eiti pasivažinėti su rogutėmis.
Pranešiau jai, kad mes po truputį ruošiamės ir ne už ilgo išeisime, kad nepraleistume pasirodžiusių saulės spindulių. Rima su šeima labai greitai susiruošė (net gėda prisipažinti, kad greičiau už mus, na gerai gerai, už mane:P) ir mes visi susitikome lauke, kur aš fotografavau, o mūsų vaikučiai ir net vyrai(!) pasivažinėjo su rogutėmis.
Tądien mane apėmė savotiškas euforijos jausmas, aš net nespėjau sušalti, nors lauke praleidome apie 1-2 val. Štai keletas smagių akimirkų iš mūsų sekmadieninio pasivažinėjimo rogutėmis.
Žinote, po tokių linksmybių visa darbo savaitė pralekia lyg akimirka:) Rodos, net pamirštu, kad esu nėštukė, nors pastaruoju metu aš ir vėl pradėjau valgyti už du, kitaip man tiesiog nesigauna.
Bet aš save raminu, kad svarbiausia, jog visi mano tyrimai geri, vaikutis jaučiasi puikiai, o svorį bus galima numesti po gimdymo, juk ne veltui aš dalyvavau MK organizuotame projekte "Pasitik pavasarį lieknesne" (už ką esu nerealiai dėkinga):)
Aš jau žinau, kokius kvėpavimo pratimus reikia atlikti, kokią mankštelą užsiimti, kiek žingsnių reikia padaryti per dieną...oi, praėjau visą tai ir teorijoje, ir praktikoje, taip kad manau, man nebus sudėtinga sugrįžti į savo buvusias formas, o kol kas leidžiu sau pasimėgauti šiuo gyvenimo etapu, o svarbiausia galiu valgyti tiek saldumynų, kiek širdis geidžia:)
Žinote, vis dažniau ir dažniau jaučiu savo mažylio beldimąsį, netgi galiu pasakyti kada tai būna, rytais ir vakarais. Mes su Gabytė pastaruoju metu atsikeliam apie 8-8.30, o savo antrą leliuką išgirstu žymiai anksčiau. Na, o vakarais jaučiu jį tuomet, kai visa šeima susėdame žiūrėti mūsų mėgstamo serialo "Moterys meluoja geriau":)
Taigi, kol kas mano nėštumas man teikia labai daug teigiamų emocijų bei išgyvenimų. Žinoma, kartais jaučiu sunkumą kojose, truputį paskausta galva, bet žinau ne vieną liaudišką patarimą, kaip greitai ir veiksmingai atsikratyti šių negalavimų:)
Na, ką šiam karteliui tiek, bėgu ruoštis savo vyro gimtadieniukui. Nors jis ir sakė, kad nemėgsta jų švęst, tačiau aš ruošiu jam staigmeną:) IKI:)
neri