Nusprendžiau ir aš papasakoti, kaip gimė mūsų antras vaikiukas.
Vaikutis buvo lauktas ir planuotas, nėštumas buvo gan sklandus, svoris augo gerai, tyrimai buvo geri ir, atrodo, leliukas laikėsi gerai, labai troškome susilaukti mergaičiukės, tad jau 27 savaitėlę sužinojome, kas yra pilvelio gyventojas.
Štai mūsų mergytė :)
Kai sužinojome, su šeimyna skrajojom kaip ant sparnų, pats neštumo laikotarpis tęsėsi gan lėtokai, bet smagu, kad viskas sklandžiai, liko visai nedaug. Čia pilveliui 8 mėnesiukai
Kažkaip jaučiau, kad mažylė ateis anksčiau, kaip ir pirmasis sūnelis, bet nuojauta mane apgavo. Likus savaitėlei iki termino, jis turėjo būti gegužės 11 d. Vakarais užeidavo skausmas inkstų srityje, aš galvojau, gal mažylė kur remiasi, nes visgi jau nėštumo pabaiga - tai normalu, pasirodo, klydau.
Porą dienelių skausmas vakarais būdavo, tada prasidėjo ir paruošiamieji sąrėmiai, nusprendžiau pasirodyti daktarei, ji mane apžiūrėjusi patarė atsigulti į skyrių padaryti tyrimų, taip aš gegužės 10 d. per savo sūnaus gimtadienį atsidūriau skyriuje, kur atliko tyrimus, apžiūrėjo. Sako, jeigu viskas gerai, galėsi važiuoti namo, na ir ką... naktį prasidėjo smarkus skausmas ir vel gi inkstų srityje, galima sakyti, nemiegojau, kentėjau....
Išaušus rytui, mane apžiūrėjo, gimdos kaklelis atsidaręs 4 cm! Visgi, pasirodo, tas skausmas naktį buvo sąrėmių, nors, toli gražu, nepanašus. Keista, bet buvau labai rami, nebijojau ir nepanikavau kaip su pirmu leliuku. Pamenu, tą dieną labai daug moterų gimdė. Po pietų atėjo mano akušerė ir paklausė, ar gimdom šiandien. Sakau - gimdom.
Sako, pasivaikščiok koridoriumi, kad greičiau vertųsi gimdos kaklelis, tada aš taip ir marširavau pirmyn atgal pro gimdyklos duris, kur moteriškės gimdė, bet tai manęs neglumino nė trupučio, nebijojau ir kojos netirtėjo. Po pasivaikščiojimo vėl apžiūrėjo - 6 cm. Skausmo jokio, sąrėmių taip pat, akušerė vis klausinėdavo ir gūžčiodavo pečiais - nu kaip neskauda?
Aš vis ne, viskas gerai, štai artėjo po truputį mano laikas, moteriškei prieš mane nuleido vandenukus, išskubėjo į gimdyklą, tada supratau, kad atėjo laikas ir man, jau jau jauduliukas ir tuo pačiu džiaugsmas, kad jau greitai pamatysiu savo saulytę.
18.30 nuleido vandenukus, palaukėme pirmo rimtesnio sąrėmiuko ir su vyru už rankučių išėjome į gimdyklą laukti rimtų sąrėmių. Po truputį sąrėmiukai stiprėjo, kol galiausiai atėjo laikas "šokti ant gimdymo stalo".
Keli ilgi, stiprūs įkvėpimai, iškvėpimai - ir pasaulį išvydo mūsų Ugnytė.
Mergaičiuke gimė 56 cm 3600 g
Dabar jau esu pati laimingiausia mama, turiu 2 nuostabius vaikučius
Ugnytei dabar jau 7 mėnesiai, o Arnui 7 m.
Noriu padrąsinti besilaukiančias mamytes - nebijokite to, kas neišvengiama, mūsų pastangos ir meilė padeda ateiti į pasaulį naujai mažai gyvybei, kuri mums tuo metu yra visas pasaulis, o mes jiems viskas, ką jie atėję turi...Tad linkiu sveikatos, ištvermės ir to nuostabaus jausmo būti mama ;)
Laura
