Aš esu labai laiminga mama, turiu tris nuostabius vaikučius: dukrytę ir du sūnelius. Visi trys mano gimdymai buvo visiškai skirtingi, bet baimės gimdyti nejaučiau nė prieš vieną, visada galvojau, „visos pagimdo ir aš sugebėsiu“.
Vienintelis dalykas, ką buvau nusprendusi – neskaityti jokių liūdnų gimdymo istorijų, kad tik neatsirastų jokių baimių...
Taigi, pirmoji gimė mano išsvajotoji dukrytė... jai jau greitai bus 6 metukai. Gimdymo data buvo paskirta balandžio 19 diena. Labai laukiau tos dienos. Atėjus balandžio 18 nakčiai, apie 1 val. nakties pasirodė kraujas, galvojau jau vandenys čia bėga... kažkaip buvau girdėjusi apie tai, kad išeina kamštis, bet tuo metu nemąsčiau, galvojau jau prasideda gimdymas.
{pic:1}
Taigi išsikviečiau greitąją, pasižadinau vyrą ir visi išskubėjom į ligoninę. Buvo labai šauni greitosios brigada, kur visąlaik drąsino, kad tik nebijočiau ir kad būsiu greitai labai laiminga mamytė.
Ligoninėje patikrino, gimdymo veikla dar neprasidėjusi, taigi vyras išvažiavo namo, o mane paguldė į ligoninę, nes jau vis tiek greitai gimdysiu, tai kam čia važinėti. Taigi lygiai po paros laiko, balandžio 19-iosios 1 valandą nakties prasidėjo sąrėmiai, mane pervežė į gimdyklą. Apie 13 valandą sarėmiai vis tokie patys, nestiprėjo, tai daktarai nusprendė skatinti. Atsidarymas buvo 4 cm.
Tiesa, ryte atvažiavo vyras, nes buvo nusprendęs padėti man. Po skatinamųjų suleidimo prasidėjo didžiuliai skausmai... jau net norėjau nuskausminamųjų, bet patikrinus gydytojams, jau buvo per vėlu nuskausminti.
Tikrai man atrodė tas paskutinis pusvalandis toks ilgas... kažkaip netekau labai daug jėgų, jau galvojau, nebepajėgsiu pati pagimdyti. Daktarai jau pasakė man, jei dar per vieną sąrėmį neišstumsiu savo pupuliuko, teks traukti su vakuumu.
Labai išsigandau. Tačiau šalia buvęs vyras į ausį šnibždėjo meilius drąsinančius žodžius... jis paprašė labai pasistengti, tiek kiek galiu. Teko sukaupti visas likusias jėgas, vyras dar nuvalė prakaitą ir prasidėjo lemtingas sąrėmis, taigi, galų gale gimė gražuolė mano garbanėlė.
Man pavyko!!! Aš pagimdžiau pati! Dukrytė gimė ilgais garbanotais plaukais, net daktarai aikčiojo, kokia ji ilgaplaukė gražuolė. Atvirai pasakius, daugiau nieko nepamenu, tik pamenu, kad uždėjo ją man ant pilvo ir visi skausmai tarsi išnyko, aš buvau pati laimingiausia pasaulyje. Man nieko nebeskaudėjo, tik bučiavau savo dukrytę ir verkiau iš laimės... vyras taip pat buvo pats laimingiausias tą akimirką žmogus. Taigi jokių vakuumų mums neprireikė ir gimė sveika, 10 balų įvertinta mano gražuolė šviesiaplaukė.
Antras gimdymas skyrėsi 100 procentų. Sąrėmiai prasidėjo tik prie 9 cm atsidarymo. Bet pradėsiu nuo pradžių. Data buvo paskirta rugpjūčio 3 diena. Taigi suėjus rugpjūčio 3 dienai ryte nuvažiavau pas gydytoją pasitikrinti. Ji apžiūrėjo ir sako „gal tu jau lik“, sakau, kad dar daiktus namo nuvažiuosiu pasiimti, juk netoli gyvenu.
Tai sutarėme, kad prasidėjus sąrėmiams atvažiuosiu. Tačiau vakare grįžus vyrui iš darbo sąrėmiai dar nebuvo prasidėję, tik labai skaudėjo nugarą. Tad paskambinau gydytojai ir liepė atvažiuoti. Vyras spėjo pavalgyti vakarienę, pakvietėm močiutę trumpam pasaugoti anūkėlę, o patys į klinikas atvažiavom, patikrino mane, jau 8 cm atsidarymas, taigi greitai skubėjom į gimdyklą.
{pic:2}
Su vyru prieš tai buvom sutarę, kad antram gimdyme jis nedalyvaus, o važiuos pas dukrytę, pabus su manim tik kokį pusvalanduką ir viskas. Taigi palydėjo vyras mane iki gimdyklos. Gydytoja vos spėjo atvažiuoti pas mane ir jau sako, ką gi, gulam ant stalo... ir ruošiamės gimdyti.
Kažkaip gal ir keista atrodys, bet gimdymo visai nebijojau... tikėjau, kad viskas bus gerai ir daug lengviau nei pirmasis kartas. Ir nepraėjo nė 15 minučių ir ant pilvo gulėjo nuostabus sūnelis. Vyras net nespėjo išvažiuoti. Taigi, dalyvavo ir antrajame gimdyme ir tikrai labai daug padėjo.
Jis valė man prakaitą tarp sarėmių ir vis duodavo atsigerti vandens, kas suteikdavo naujų jėgų. Pamenu, paskambinom iš karto mano mamai ir sakom, vyras dar truputi pabus su manim, nes mes jau turim sūnų. „Kaip tai turit?“ - nustebo mama, juk dar nė pusvalandžio nėra, kaip iš namų išėjot. Taigi taip greitai ir šauniai gimė mano antrasis vaikutis. Jėgų turėjau po šio gimdymo tiek daug, kad net negaliu apsakyti...
Ir štai sužinojau, kad laukiuosi trečiojo vaikelio... kažkaip visi vėl tikėjomės, kad vaikas kaip ir pirmieji du gims tą pačią dieną, kaip ir buvo paskaičiuota, nes tiek dukrytė, tiek sūnelis gimė kaip laikrodukai „pagal planą“.
{pic:3}
Gimdymo data buvo numatyta birželio 10 diena. Tačiau gydytoja budėjo birželio 6, tai sako, atvažiuok pasitikrinti. Ir ką jūs galvojat, o gi sako, šiandien vakare arba ryt jau turbūt pasimatysim... Taigi išvažiavau namo švęsti savo gimtadienio ir krautis daiktų.
Dar pagalvojom, jei vaikas gims birželio 6, tai švęs gimtadienį kartu su savo mama, jei 7 dieną, tai bus tėčiui dovanėlė tėvo dienos proga. Taigi naktį prasidėjo sąrėmiai. Kadangi antras gimdymas truko labai trumpai, iškarto išskubėjom į ligoninę, tik spėjom seneliams palikti anūkėlius pasaugoti.
Šį kartą gimdymas truko truputi ilgiau... nuvažiavau į ligoninę su 5 cm atsidarymu. Kai atsidarymas buvo 7 cm, pradėjo dingti gimdymo veikla, o vandenys jau nuleisti, taigi gydytoja nusprendė skatinti ir po gero pusvalandžio jau turėjau antrąjį sūnelį.
Taigi tėčio dieną mano vyras pasitiko be miego ir jau kaip daugiavaikis tėtis. Apie 8 val ryto jis išvažiavo namo pas dičkius (tada dukrytei buvo 5 metukai, o sūneliui beveik 3 metukui). Vaikams pranešė gerą naujieną, kad jie turi nuostabų broliuką... ir kad mamytės dabar kelias dienas nebus, bet kai jie apsirengs, galės važiuoti mūsų aplankyti.
Taigi, visi trys gimdymai skyrėsi ir labai... bet keli dalykai juos vienija – tai nuostabus jausmas, kai ant tavęs paguldo mažą vaikutį ir nepakartojama vyro pagalba per visus tris gimdymus.
Dar ir dabar nesuprantu, kaip pilvelyje telpa toks didelis vaikelis, bet žinau, tai pats nuostabiausias stebuklas!
Mama Lina
Apie konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
sun